Dabar diskutuoti apie plovyklas – tuščias laiko gaišimas

Kodėl prie daugiabučių ir prie būsimos bažnyčios statomos automobilių plovyklos? Pastaruoju metu šie verslo objektai sukėlė tikrą audrą viešojoje erdvėje. Rašydamas šį tekstą neturiu tikslo sumenkinti savivaldybės vadovų ar specialistų, bet noriu kiek galima paprasčiau paaiškinti, kaip atsiranda vienokie ar kitokie objektai mieste. Bet, kalbant apie jau minėtas plovyklas – reikalas pavėluotas. Jos jau statomos.

Nes joms jau pradžioje buvo leista būti

Planuojant, koks bus miestas ar gyvenvietė, vyksta tam tikri biurokratiniai procesai, vadinami teritorijų planavimo dokumentais. Jų eilės tvarka tokia – bendrasis planas, kvartalo detalusis planas, žemės sklypo planas, objekto projektas, leidimas statybai. Derinimo procedūros privaloma tvarka vykdomos ir bendrajam, ir kvartalų detaliajam planui, būtent šioje stadijoje atsižvelgiama į gyventojų bei verslo subjektų poreikius. Dėmesio – po svarstymo bendrąjį ir kvartalo detalųjį planą bei žemės sklypo planą savo parašu tvirtina už tai atsakingas savivaldybės vadovas arba jo paskirtas atsakingas darbuotojas. Jei šiam vadovui kas nors kelia įtarimą, jis jo gali ir netvirtinti – tai ne tik jo teisė, bet ir pareiga. Pavyzdžiui, jeigu vadovas savo parašu derina naują žemės sklypo planą prie devyniaaukščio namo, jis gali paklausti savo darbuotojų ar namo pirmininko: „vyrai ir moterys, ar nereikėtų čia žaidimų ar mašinų stovėjimo aikštelės?“. Jei prie bažnyčios – pasiklausti, ką klebonas mano? Pasakys – buvo derinimo procedūros. Aš paklausčiau: parodykite – su kuo, kas ir kiek žmonių pasirašė.

Duoti ar neduoti?

Antrasis svarbus momentas – kai savivaldos vadovai išduoda leidimus. Vadovaujantis kvartalo detaliuoju planu, suformuotame sklype  tam tikro objekto statybai galima šių leidimų neduoti. Be abejo, „duoti ar neduoti“ negali būti prilyginta simpatijoms-antipatijoms. Jei man koks tūlas petras nepatinka, tai dar nereiškia, kad galima neduoti jam leidimo statyti kepyklą ar kokį žvakių fabrikėlį. Bet jei esi įžvalgus ir įtari, kad sklypo savininkas miestui gali „pakišti kiaulę“, įvesk apribojimus –– šiame sklype, pvz., galima statyti tik kavinę, šiuolaikinio meno centrą ar pan. Nevaldant situacijos, prie bažnyčių ima rastis eilinė automobilių plovykla vietoje to, kad ten būtų kokia sakralinės paskirties komercinė įstaiga (katalikiškas knygynas, rožančių krautuvėlė ar spaustuvė). Bet, negavęs pritarimo, sklypo savininkas turi teisę kreiptis į teismą, ką gi – bylinėsimės dėl miestelėnų interesų.

Laisvas sklypas galėjo atitekti daugiabučiui

Racionaliai mąstantys savivaldybės žmonės, kvartalo detaliajame Draugystės-Sporto g. plane matydami laisvą žemės sklypą, galėjo šalia esančiam daugiabučiui suformuoti didesnį sklypą prie namo, kad čia tilptų visi gyventojų automobiliai, o galbūt jie čia norėtų įrengti vaikų žaidimo aikštelę. Taip pat galėjo pasiūlyti daugiabučio namo gyventojams išsipirkti šį sklypą. Netrukus minėtame sklype bus automobilių plovykla, nes namo gyventojams jo nereikėjo? Dabar, apsišarvavus įstatymais, tvirtinama, jog verslui negalime nurodyti, ką statyti. Bet (kaip minėjau) viskas yra galima prieš išduodant leidimą statyboms.

Apsiginkluoti  – ne tik įstatymais, bet ir ūkišku požiūriu

Tikiuosi, kad mano geranoriški pastebėjimai nebus interpretuoti kaip dabartinių savivaldos vadovų puolimas prieš rinkimus ar kaip politinė reklama, nors sumokėjau kaip už politinę reklamą. Tai tik ūkiški pastebėjimai ir bandymas gyventojams paaiškinti, kada jie turi ir gali dar „kovoti“, o kada jau neverta. Štai dėl ko nuolat primenu – dėl svarbiausių projektų, ypač tų, kuriems jautrūs gyventojai, visada reikia iš anksto tartis, diskutuoti, derinti, o tik tada juos patvirtinti. Teritorijų planavimo plonybės – reikalas ne kiekvienam, bet veikia kiekvieną.  Ginčai galimi bendrojo plano ir kvartalo detaliojo plano derinimo procedūrų laikotarpiu, o ne tada, kai sklypo savininkas jau turi leidimą statybai arba ją jau vykdo. Tada diskutuoti apie statybos tikslingumą – jau tik tuščias laiko gaišimas. Žinoma, teisminis kelias išlieka visada.

Štai taip atsiranda vienokie ar kitokie objektai mieste.

Kostas Jankauskas, TS-LKD kandidatas į Marijampolės savivaldybės merus.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš kandidato į Marijampolės merus Kosto Jankausko rinkimų sąskaitos. Užs. nr. SG-18-3.

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas