Statistika rodo, kad net 54 proc. mirčių Lietuvoje lemia širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) – šis procentas vienas aukščiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Tai reiškia, kad daugiau nei kas antra netektis mūsų šalyje susijusi su ligomis, kurių didelės dalies būtų galima išvengti, jei labiau rūpintumėmės savo širdies sveikata.
Pasaulinė širdies diena primena, kad tinkami kasdieniai įpročiai ir prevencija – itin veiksmingi būdai, siekiant apsaugoti savo širdį. Nepaisant to, daugelis žmonių linkę širdies sveikata susirūpinti tik tuomet, kai pasireiškia pirmieji simptomai.
„Dalis ŠKL yra tiesiogiai susijusios su genetiniu polinkiu, kuris sustiprėja esant nesveikam gyvenimo būdui. Be to, jei šeimoje yra buvę ankstyvų infarkto ar insulto atvejų, rizika išauga ir palikuoniams, todėl ypač svarbu rūpintis sveikata ir dalyvauti prevencinėse programose“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkė Evelina Mockė.
Kauno ligoninės Kardiologijos konsultacijų poliklinikos vadovė prof. Dr. Jolanta Laukaitienė pabrėžia, kad pagrindine mirties priežastimi gali tapti infarktas, insultas, hipertenzija, širdies nepakankamumas ir kiti kraujotakos sistemos sutrikimai.
„Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra nesveika mityba, oro tarša, judėjimo stoka, nutukimas, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis ar gliukozės kiekis kraujyje, taip pat cukrinis diabetas, miego trūkumas ir nuolatinis stresas. Apie juos kalbama daug, tačiau realybėje suvaldyti šiuos veiksnius žmonėms vis dar sudėtinga“, – tvirtina J. Laukaitienė.
Simptomai pajuntami ne iškart
Vaistininkės teigimu, pirmieji signalai, įspėjantys apie prastėjančią širdies sveikatą, dažniausiai būna subtilūs ir ne visada aiškiai atpažįstami.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, jei jaučiamas dažnesnis ar neįprastas širdies plakimas bei permušimai. Taip pat krūtinės spaudimas ar diskomfortas, ypač fizinio krūvio metu. Apie širdies problemas gali signalizuoti ir dusulys, atsirandantis net ir nedidelio krūvio metu, greitesnis nuovargis, kojų, čiurnų tinimas, galvos svaigimas ar alpimo epizodai. Pajutus šiuos simptomus, vertėtų nedelsti ir pasitikrinti sveikatą“, – akcentuoja E. Mockė.
Gydytoja priduria, kad būtent ankstyva ligų diagnostika, aktyvus visuomenės švietimas ir sveikos gyvensenos skatinimas yra pagrindiniai būdai mažinant mirtingumą nuo ŠKL.
„Lietuvoje yra vykdomos ŠKL prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programos, kurių tikslas – sumažinti prevencinėmis ir gydymo priemonėmis išvengiamą mirtingumą dėl ŠKL. Nors prevencinės programos ir gydymo galimybės gerėja, šių ligų paplitimas vis dar išlieka itin didelis. Deja, mūsų tyrimai rodo, kad į pirmines prevencijos programas atvyksta tik apie 43 proc. pacientų, priklausančių programos tikslinei grupei. Tai reiškia, jog didžioji dalis dar nesikreipė“, – tvirtina J. Laukaitienė.
Gyvenimo būdas daro didelę įtaką širdies sveikatai
J. Laukaitienės teigimu, savo širdies sveikata svarbu rūpintis dar jaunystėje, o tai padaryti gali padėti tinkami kasdieniai įpročiai.
„Moksliniai tyrimai įrodė, kad 80 proc. mirties atvejų galima išvengti vaistais reguliuojant kraujospūdį, nustojus rūkyti ir sumažinus padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį. Taip pat reikėtų skirti dėmesio savo mitybai – vartoti daugiau daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, mažiau sočiųjų riebalų turinčio ir perdirbto maisto. Svarbu nepamiršti ir reguliaraus fizinio aktyvumo – jam skirti bent 150 min per savaitę. Žinoma, atsisakyti rūkymo ir alkoholio bei skirti dėmesio streso valdymui – meditacija, joga, poilsis ir laisvalaikis padeda sumažinti širdies apkrovą“, – teigia J. Laukaitienė.
Vaistininkė priduria, kad didelę reikšmę širdies sveikatai taip pat turi kokybiškas miegas.
„Ėjimas miegoti ir kėlimasis kasdien panašiu metu padeda palaikyti cirkadinį ritmą, o šis tiesiogiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Nereguliarus darbo grafikas, vėlyvos naktinės veiklos ar dažni paros ritmo pokyčiai ilgainiui didina širdies apkrovą. Taip pat reikėtų nepamiršti ir vartoti užtektinai vandens – tai padeda palaikyti normalų kraujo tūrį ir klampumą, todėl širdžiai lengviau aprūpinti krauju visą organizmą.“
Svarbu laiku atlikti tyrimus
E. Mockė akcentuoja, kad ŠKL dažnai vystosi „tyliai“. Pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis ar cholesterolio lygis ilgą laiką nesukelia jokių pojūčių, tačiau žaloja kraujagyslių sieneles.
„Reguliarūs tyrimai leidžia nustatyti rizikos veiksnius dar prieš pasireiškiant simptomams. Laiku pradėjus gydymą ar gyvenimo būdo korekciją, galima užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms – infarktui, insultui ar širdies nepakankamumui“, – teigia vaistininkė.
Pasak J. Laukaitienės, didelį nerimą keliantis faktas – didelis vyrų mirtingumas. Tarp 35–64 metų amžiaus grupės vyrų mirštamumas Lietuvoje nuo ŠKL išlieka 2,5–4,5 karto didesnis nei moterų.
„Neatsitiktinai viena anksčiausiai pradėtų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa yra nukreipta į 40-60 metų sulaukusius asmenis. Jie raginami kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų įvertinti visi rizikos veiksniai ir nustatoma, ar pacientas turi polinkį ir riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pacientui, kuriam nustatyta labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, suteikiama išsami širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos paslauga“, – tvirtina gydytoja.
