Šunys, kaip ir žmonės, gali būti alergiški. Vienas dažniausių augintinių alergijų sukėlėjų – maistas, o tiksliau, tam tikros jo medžiagos ar ingredientai. Jei šeimininkas augintinio alergijos simptomus ignoruoja, ilgainiui jos gali iššaukti ir kitas sveikatos problemas.
Kaip pastebėti, ar jūsų šuo nėra alergiškas, ir ko imtis, kad augintinis vėl būtų sveikas, atsako KIKA veterinarijos gydytoja Justina Ramanauskienė.
Pagrindiniai alergenai maiste – glitimas ir kai kurie baltymai
Kaip teigia veterinarė J. Ramanauskienė, augintiniams alergijos gali kilti dėl įvairių vidaus ar išorės dirgiklių, tokių kaip infekcijos, medikamentai, kosmetikos priemonės ar net žaislai, tačiau dažniausiai pagrindinis jų sukėlėjas būna maistas, o tiksliau – tam tikri baltymai bei glitimas.
„Glitimo gausu grūdinės kilmės produktuose, jis apsunkina virškinimą, neretai jo tenka atsisakyti ir žmonėms, o šunų organizmą jis veikia beveik identiškai. Vištienos, jautienos pagrindo pašaruose, konservuose bei skanėstuose yra daug baltymo, kuriam taip pat dažnai pasireiškia alerginės gyvūnų reakcijos, todėl tenka ieškoti pašaro alternatyvų“, – pažymi veterinarė ir pateikia statistiką: pagrindiniai alergenai yra jautiena, kiauliena, kviečiai, pienas ir jo produktai – jie sukelia net 68 proc. alergijų atvejų, 25 proc. alergijų sukelia vištiena, vištų kiaušiniai, soja, o likusius 7 proc. alergijų sukelia kiti produktai.
Siekiant išvengti neigiamos augintinio organizmo reakcijos taip pat labai svarbu nesidalinti su juo maistu nuo stalo: „Šunys turi jautrią virškinimo sistemą, todėl žmonių maistas jiems gali sukelti alergiją, pilvo skausmus ar žarnyno sutrikimus. Dėl šios priežasties, svarbu, kad keturkojį maitintumėte tik jam skirtu maistu – subalansuotu sausu pašaru, konservais, sriubytėmis ir skanėstais.“
Kaip pastebėti, jog šuo alergiškas?
Alergijos šunims gali pasireikšti skirtingai, tačiau dažniausiai tai pastebima per „tekančias“ akis, kuomet ant kailiuko atsiranda rudos ašarų dėmės.
„Ypač greitai pirmuosius alergijos simptomus gali pastebėti šviesaus kailio šunų augintojai, nes ant kailiuko pasirodo rudos ašarų dėmės. Taip nutinka, nes dėl amino rūgščių disbalanso bei netinkamo baltymų šaltinio, ašaros praranda skaidrią sudėtį ir ima bėgti rudos. Skaičiuojama, kad nesubalansuota mityba yra net 80 proc. tokių atvejų priežastis“, – pastebi J. Ramanauskienė ir pažymi, jog rudos ašaros bėga net 4 iš 5 viso pasaulio šunų, tiesiog ant tamsesnio plauko ši problema pasimato sunkiau.
Dar vienas dažnas alergijų pasireiškimo būdas – odos problemos.
„Maistas daro įtaką visam gyvūno organizmui, o jo oda – ne išimtis. Dėl netinkamo maisto ji gali parausti, atsirasti spuogelių, dėmelių, – kaip pastebėti alergiją vardija veterinarė ir pažymi, jog problema gali pasireikšti net ir per pėdučių odą. – Tokiu atveju šuo ima savo pėdutes laižyti, nes jos tampa jautrios ir skausmingos. Tačiau pėdučių laižymas sukelia dar daugiau problemų, nes yra sudaroma puiki terpė veistis bakterijoms tarpupirščiuose, taip pat nuolat laižant pėdutes aplink drėksta kailis, o tada jis ima ruduoti.“
Veterinarė atkreipia dėmesį, kad negydoma stipri alerginė odos reakcija gali iššaukti ir lėtines ligas, tokias kaip atopinis dermatitas.
Anot J. Ramanauskienės, dėl netinkamos pašaro sudėties šunims gali sutrikti virškinimas, pūsti pilvą, pasikeisti išmatų forma, o ilgainiui išsivystyti ir rimtesnės ligos, pavyzdžiui, opa. Specialistė perspėja, jog tai gali lemti net ir psichikos sveikatos problemas – dėl ilgai besitęsiančios blogos savijautos, šuo tampa liūdnas, vangus.
Kaip įveikti alergiją?
Anot veterinarijos gydytojos, jei augintiniui pasireiškė pirmieji alergijos simptomai – ašarojančios akys, odos pleiskanojimas ar paraudimas – šeimininkai gali bandyti ieškoti priežasties patys, keisdami jo mitybą ar kosmetikos priemones. Jei alerginė reakcija visgi yra stipresnė, augintiniui gali prireikti ir medikamentinio gydymo, todėl reiktų nedelsti ir kreiptis į specialistus.
„Jei pamatėte, kad jūsų šuniukui pasireiškė kažkuris alergijos simptomas, pirmiausia rekomenduojama peržiūrėti jo mitybą – atsisakyti grūdinės kilmės ingredientų, vištienos, jautienos, kiaulienos produktų ir pasirinkti aukščiausios kokybės, subalansuotą, visavertį pašarą, pavyzdžiui, ėrienos ar lašišos pagrindu. Taip pat puikus pasirinkimas ir gera alternatyva – balta žuvis, nes ji yra hipoalerginė“, – rekomenduoja J. Ramanauskienė.
Kadangi „tekančių akių“ problema itin aktuali šviesaus kailio šunims, veterinarė rekomenduoja išbandyti specialiai jiems sukurtus ir šią problemą sprendžiančius aukščiausios rūšies pašarus. Tokie pašarai yra įvairių skonių, su skirtingais baltymų šaltiniais, tokiais kaip vabzdžiai, krilis, silkė. Beveik visais atvejais jie yra begrūdžiai, hipoalerginiai, papildyti vulkaninės kilmės klinoptilolitu, kuris gali padėti reguliuoti skrandžio rūgštingumą, bei, svarbiausia, juose amino rūgščių balansas sureguliuotas taip, kad ašarą padaro skaidrią ir kartu išsprendžia ne tik alergijos, bet ir estetikos problemą.
„Pavyzdžiui, silkė – lengviausiai virškinama žuvis iš visų, kurioje gausu Omega-3 riebalų rūgščių ir vitamino D, todėl jos pagrindo pašaras tinka alergiškiems šunims bei tiems, kuriems reikalinga svorio kontrolė. Renkantis aukščiausios kokybės pašarą, jo sudėtis jau bus papildyta jautrią odą bei virškinimą gerinančiais ingredientais, todėl aprūpins šuns organizmą visomis reikalingomis medžiagomis ir padės užtikrinti nepriekaištingą kailio išvaizdą“, – pašaro naudą pristato veterinarė.
J. Ramanauskienė primena, kad nors 80 proc. taisyklingos augintinio priežiūros formulės sudaro mityba, svarbu atsakingai rinktis ir kosmetiką, kuriai skiriama 20 proc. – ji turi būti tik natūralios sudėties, be cheminių ingredientų, tokių kaip silikonai, SLS ir parabenai.
Pakeitus mitybą bei higienos, grožio reikmenis, anot veterinarės, augintinį reikia stebėti apie 3–4 savaites. Jei alergijos simptomai nepraeina, tuomet verta kreiptis į veterinarą ir ieškoti kitų galimų problemos priežasčių.
