Trečioji atlaidų diena. Liepos 12. Šv. Mišias celebruojantis Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, dėkodamas visiems dalyviams, ypatingą dėmesį atkreipė į katechezės ir homilijos skelbėją kunigą Mozę Mitkevičių. Padėkojo už gilias, nors paprastai ir suprantamai išsakytas mintis. Tai tikra tikėjimo suvokimo ir perteikimo gelmė, kuria yra Dievo apdovanotas kunigas Mozė.
Katechezėje kunigas pateikė 133 Dovydo psalmės, vadinamos Pakopų giesme, analizę pradėdamas ir daug kartų pabrėždamas jaustuko Žiū! leksinę, ir ne tik, reikšmę. Priminė, kaip dažnai ir kuriose Biblijos vietose mes randame šį jaustuką, žymintį naują pradžią, netikėtai pakitusias aplinkybes, atkreipiantį skaitytojo dėmesį į kokį nors neeilinį įvykį. Pavyzdžiai, kaip Dievas aplanko Abraomą ir Mozę, ir po to visiškai pakinta jų gyvenimas.
Psalmės autorius pradeda brolystės temą, stebisi sugyvenimu, nes tai, kas šiandien priverčia nustebti yra gyvenimas su kitais ir dėl kitų. Sugyvenimą iliustruoja iš kasdienybės paimtais įvaizdžiais – aliejus ir rasa. Aliejus nukelia į liturginę aplinką. Psalmėje minimas Aaronas – pirmasis išrinktosios tautos kunigas, paskirtas tarnauti Viešpačiui ir Jo vardu laiminti išrinktąją tautą. Dievo malonė yra lyg brangus aliejus, kuriuo pateptas tampa šventu, tampa Dievo nuosavybe. Psalmėje aliejus pilamas ant galvos, varvantis ant barzdos…šia metafora parodoma Dievo malonės gausa. Tekėdamas žemyn aliejus visa šventina palaipsniui, pagal tam tikrą nuoseklią tvarką: galva, barzda, po to apykaklė arba skraistė (užuomina į liturginį kunigo drabužį, kuriame buvo ir skydas ties kunigo širdimi, o jame 12 brangakmenių su 12-os Izraelio giminių vardais). Dievas numatė ir tam tikrą tvarką, hierarchiją, kuriai paklusti turi visos bendruomenės, pradedant nuo šeimos ir baigiant Bažnyčia, kurios galva yra Popiežius. Tekančio aliejaus įvaizdžiu psalmininkas kviečia vieniems kitus priimti, nes kiekvienas pateptasis yra vertingas ir reikalingas, kaip visi vieno kūno nariai. Antruoju įvaizdžiu – Hermono rasos, kuri krinta nuo Siono kalnų – išryškinamas gyvybės šaltinio simbolis. Rasa taip pat yra Dievo malonės išraiška, dėl kurios visa klesti. Todėl broliškai vienybei išreikšti parinktas būtent šis įvaizdis. Abu įvaizdžiai, metaforos, iš pažiūros labai skirtingi, bet yra tampriai susieti vienas su kitu: rasa – Dievo palaiminimo ženklas, o aliejus gaunamas iš alyvmedžių, kuriems t. p. būtinas vanduo. Kaip dėkingumo Dievui ženklas aliejus aukojamas Šventyklai ir naudojamas šventinimo apeigoms. Taip persipina aliejus ir rasa, taip persipina garbinimas su gyvenimu, taip persipina žmogaus ir Dievo rankų darbas. Žvelgiant krikščionišku žvilgsniu, psalmės svarbiausia, visa apjuosianti gija – galva, ant kurios pilamas sakralus aliejus: Pateptasis, Mesijas, Aukščiausiasis Kunigas – Jėzus Kristus. Jis yra mūsų kelias, Jėzaus sekėjų, brolių ir seserų kelias.
Homilija. Šiandien, Katalikiškų judėjimų ir bendruomenių dieną, meldžiamės už tikinčiųjų draugijų, taip pat maldos grupių, bendruomenių ir judėjimų narius, o Šv. Rašto ištrauka iš Luko evangelijos apie pasiųstus į pasaulį 72 mokinius kalba apie Bažnyčios misiją, kai pati Bažnyčia yra kviečiama tapti Dievo veikimo įrankiu visame pasaulyje, nes Dievas nori išganyti visą pasaulį. Kur visada bus įtampos, priešiškumo, bet taip pat taikos ir paguodos. Mokiniai pilni džiaugsmo ir euforijos, kad jiems paklūsta net demonai. Tačiau šio džiaugsmo šaltinis yra ne geri rezultatai, bet jų vardų įrašymas danguje, tai yra asmeninis santykis su Dievu, kuris reiškiasi ramybe. Tai yra prieš šėtono logiką, kuris teigia, jog visa yra sugedę, paženklinta nuodėmės; tai pesimistinis tinklas, depresijos skraistė. Reikia skelbti prisiartinusią Dievo karalystę, nepasiduoti mirties kultūrai ir blogį nugalėti gerumu, kaip skelbia palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio šūkis. Kai žemė taps dangumi, šėtono neliks joje, todėl laukia nepaprasti iššūkiai, nes nugalėti blogį galime tik veikiant mumyse esančiam Kristui; gyventi su Kristumi, kuris pažadėjo, kad bus su mumis iki pasaulio pabaigos per visas dienas. Jo dėka mes turime ramybę ir galime blogį nugalėti gerumu, nugalėti gailestingumu.
Po Šv. Mišių tradiciškai suklupo Palaimintojo koplyčioje per 20 kunigų kartu su tikinčiaisiais ir palaimintojo J. Matulaičio draugijos nariais iš Garliavos, Aleksoto bei Prienų dekanatų. Giedojo Marijampolės Šv. ark. Mykolo bazilikos choras, vadovaujamas Povilo Padleckio.
Rytoj, liepos 13 d., atlaiduose Švietimo ir žiniasklaidos darbuotojų diena. Kartu su Šakių dekanato piligrimais melsimės už tikybos mokytojus, katechetus ir visus švietimo bei žiniasklaidos darbuotojus. Katechezę ir homiliją skelbs Kun. Gediminas Jankūnas, giedos Marijampolės KC choras „Šešupė“.
Vida Mickuvienė, palaimintojo J. Matulaičio draugijos
Marijampolės skyriaus vadovė
Nuotraukos Onos Kuzmaitės – daugiau nuotraukų:
www.facebook.com/Marijampolės-Šv-arkangelo-Mykolo-mažoji-bazilika
