Kai telefonas pažadina jus ryte, iškart atidarote „Facebook“ ir tikrinate naujienas. Sėsdami pusryčiauti slenkate per „Instagram“. Dirbate fone pasileidę „YouTube“ vaizdo įrašą. O atsigulę į lovą, dieną užbaigiate žiūrėdami „TikTok“. Pastovus soc. tinklų naudojimas turi didelę įtaką jūsų smegenims.
Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė, sako, kad kiekvienas pranešimas ir patiktukas ne tik skatina jus grįžti prie ekranų, bet ir sukelia sunkiai pastebimą priklausomybę.
Sukurti taip, kad išlaikytų dėmesį
Kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai iš kitų ES šalių išsiskiria labiau paplitusiu rizikingu socialinių tinklų naudojimu. Jo paplitimas yra apie du kartus didesnis nei kitose ES valstybėse.
„Jei tik vieną rytą lovoje praleistumėte slinkdami telefonu, neigiami padariniai būtų minimalūs. Tačiau jei tai tampa įpročiu, diena po dienos, mėnuo po mėnesio, toks elgesys gali turėti rimtų pasekmių. Įsitraukti į soc. tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąją prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims – jo norisi čia ir dabar, bet iš tiesų jis jūsų kūnui naudos neduoda“, – teigia J. Antropik.
Skaitmeninio turinio vadovės teigimu, socialiniai tinklai, tokie kaip „Facebook“, „Instagram“ ar „TikTok“, yra specialiai sukurti taip, kad nuolat pritrauktų ir išlaikytų vartotojo dėmesį. Nesąmoningai jie gali sukelti priklausomybę, todėl svarbu išmokti geriau valdyti savo laiką prie telefono. Tai galite pasiekti ugdydami kelis paprastus, tačiau veiksmingus įpročius.
„Norėdami į savo kasdienybę įnešti daugiau sąmoningumo, apgalvokite, kada ir kaip naudositės išmaniuoju telefonu. Venkite tikrinti telefono iškart atsibudę ar prieš einant miegoti. Galite suplanuoti laiką arba naudoti telefoną kaip apdovanojimą už atliktas užduotis. Būtinai išjunkite telefoną tam tikrais momentais, pavyzdžiui, dalyvaudami susitikimuose, sporto salėje ar žaisdami su vaikais, ir nesineškite jo į vonios kambarį. Pašalinkite socialinių tinklų programėles iš telefono, kad galėtumėte jas tikrinti tik per kompiuterį. Palaipsniui ribokite telefono tikrinimo dažnumą ir naudokitės programėlėmis, kurios padeda valdyti laiką, praleistą prie ekrano“, – pažymi „Tele2“ atstovė.
Priklausomybę kuria noras malšinti liūdesį
Soc. tinklai gali sukelti priklausomybę tiek fiziškai, tiek psichologiškai dėl poveikio, kurį turi smegenims. 2024 m. Harvardo universiteto tyrimas patvirtina, kad informacijos skelbimas apie save soc. medijose aktyvuoja tą pačią smegenų dalį, kuri užsidega vartojant priklausomybę sukeliančias medžiagas.
Pasakodami apie save, žmonės stiprina ryšį su kitais ir suteikia savo buvimui prasmės socialiniame kontekste, o šis patvirtinimas tampa pagrindiniu gerų emocijų šaltiniu, todėl žmonės vis dažniau grįžta į socialinius tinklus, siekdami pakartoti šį jausmą.
„Kadangi socialiniai tinklai ir mobilieji telefonai gali pasiūlyti lengvai prieinamą ir greitą malonumo patyrimą, nuo jų gali formuotis priklausomybė. Nors jų teikiamas apdovanojimas nėra toks intensyvus, kaip kitų probleminio elgesio formų, tokių kaip svaigiųjų medžiagų vartojimas, soc. medijų platformos geba paveikti smegenų dopamino „noro“ sistemą, kuri siekia malonumo, šiuo atveju, gauti patiktukų ir peržiūrų vėl ir vėl“, – teigia VU psichologijos docentė dr. Inga Truskauskaitė.
Anot jos, priklausomybė ne visuomet susijusi su papildomo malonumo siekimu. Ji gali kilti ir iš poreikio numalšinti emocinį skausmą. Iššūkis kyla dėl to, kad kai kuriems žmonėms trūksta žinių ar įgūdžių, kaip patenkinti savo socialinius, fizinius ir emocinius poreikius sveikais būdais.
„Svarbu įsiklausyti į save, pastebėti, kaip jaučiatės atsitraukę nuo telefono: ar įgaunate daugiau jėgų, ar esate tarsi išsunkti. Tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti veiklų, galinčių sukelti priklausomybę, tokių kaip socialinių tinklų naudojimas – tačiau svarbus jų sąmoningas reguliavimas, kad būtų išvengta žalos. Vietoje laiko prie ekrano rekomenduočiau kuo dažniau rinktis tikras ir prasmingas patirtis. Pavyzdžiui, pasivaikščiojimas lauke gali suteikti daugiau gerų emocijų nei nesąmoningai iššvaistytas laikas prie telefono, ieškant momentinių laimės trupinėlių“, – sako psichologė.
