Drakonas mirė, šlovė drakonui arba kodėl nepinga šiluma Kazlų Rūdoje?

Vaidotas Pocius, „Kazlų Rūdos šilumos tinklų“ valdybos pirmininkas

Dar praėjusiais metais, kai Kazlų Rūdos savivaldybė buvo lyderė Lietuvoje pagal šilumos kainas gyventojams, jus, kaip ir daugelį kitų žmonių, besinaudojančių centriniu šildymu, guodė mintis, kad savivaldybei atsiėmus šilumos ūkį iš monopolininkų „Litesko“, kainos sumažės. Juk visoje šalyje, kur savivaldybės nepardavė savo šilumos ūkio, gyventojams šilumą tiekia patys, kainos vos ne perpus mažesnės. Deja, Kazlų Rūdoje taip neatsitiko. Palyginkime: 2017 m. lapkričio mėnesį pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenis Kazlų Rūdos savivaldybėje šilumos kaina buvo 7,65 ct/kWh su PVM, šiemet, kaip skelbia jau UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“, 7,30 ct/kWh be PVM arba 7,957 ct/kWh su PVM. Gruodį ši kaina šoktelėjo iki 8,13 ct/kWh su PVM.

Sunku patikėti, kad, matant kokie šilumos debesys kasdien kyla į dangų iš greta esančios gamyklos, kokie miškų plotai plyti aplinkui, gyventojai ir toliau moka vieną didžiausių kainų Lietuvoje. Gal ne vien biokuro kainoje slypi esmė?

Spalio mėnesį tapau „Kazlų Rūdos šilumos tinklų“ valdybos pirmininku. Kadangi teko prisidėti prie Kazlų Rūdos šilumos katilinės statybos, retkarčiais pasidomėdavau, kodėl po perėmimo iš Litesko, Kazlų Rūdoje šilumos kaina išliko viena aukščiausių Lietuvoje.  Pasiryžau valdybos nario konkursui teikti savo kandidatūrą, kadangi turiu vertingos patirties šilumos ūkio srityje, esu dirbęs Vokietijos bei Suomijos energetikos kompanijose ir manau, kad įmanoma sumažinti kainą Kazlų Rūdos gyventojams. Tapęs valdybos pirmininku, pradėjau nuosekliai gilintis į įmonės reikalus. Įsitikinau, kad Kazlų Rūdos gyventojų naštą galima palengvinti ir pasiekti bent jau Lietuvos šilumos kainų vidurkį. To ir siekiu kartu su valdyba peržiūrint įmonės etatų struktūrą ir optimizuojant įmonės veiklos sąnaudas, nes man jos pasirodė labai didelės ir išpūstos. Taip pat siekiu, kad valdyba taptų atvira šilumos vartotojams, kad būtų įsteigta vartotojų taryba ir jos atstovas galėtų dalyvauti mūsų posėdžiuose kaip patariamasis kolega. Tik taip galėsime išvengti įvairių interpretacijų ir klaidingos informacijos. Gyventojai greičiau ir aiškiau supras, kodėl tokios kainos ir iš ko jos sudarytos. Manau, kad viso to galima pasiekti, jei nebus savivaldybės politikų kišimosi, taip apsaugant tokias įmones nuo jų tapimo kažkieno šėryklomis.

Negaliu nuslėpti savo nuostabos dėl situacijos įmonėje po to, kai ji atiteko savivaldybei. Katilinė yra ypatingos svarbos objektas Kazlų Rūdai, o jai vadovauti buvo paskirtas asmuo, neturintis aukštojo, jau nekalbant apie būtiną inžinerinį, išsilavinimo. Po pokalbių su darbuotojais pradėjau manyti, kad faktiniu „Kazlų Rūdos šilumos tinklų“ vadovu save pasiskyrė politikas, savivaldybės Tarybos narys Mantas Varaška. Darbuotojai teigė, kad visus svarbiausius klausimus galėjo spręsti tik su juo. L.e.p direktoriaus pavaduotoju pirkimams įsidarbinęs M. Varaška kontroliavo kiekvieną įmonės veiklos momentą, tačiau apdairiai vengė dėti parašus po dokumentais, atiduodamas juos taip pat laikinai įdarbintam direktoriui Dariui Karsokui, kuris jau nebedirba „Kazlų Rūdos šilumos tinkluose“. Šiuo metu stebint M. Varaškos rinkiminius pasisakymus apie šilumos kainos sumažinimą norėčiau jo paklausti, ar jis nemano prisidėjęs prie neatsakingo įmonės lėšų naudojimo, užkirtusio kelią šilumos kainų mažėjimui? Ir apskritai, vis labiau gilinantis į įmonės veiklą, nelabai aišku, ką laikinieji vadovai D. Karsokas su M. Varaška joje visą pusmetį veikė? „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ iki šiol neturi darbui būtinų energetikos ir šilumos tiekimo leidimų, kuriais turėjo pasirūpinti minimi asmenys. Naujasis įmonės laikinasis direktorius Rimvydas Dūdonis pastatytas į apverktiną situaciją.

Kaip pavyzdį apie tuomečių atsakingų asmenų aplaidumą galiu įvardyti „Kazlų Rūdos šilumos tinklams“ brangiai kainuojantį perimto turto remontą. Panašu, kad susigrąžinant šilumos ūkį į savo rankas nebuvo tinkamai įvertinta atitenkančio turto būklė. Vos pradėjus  savarankiškai tvarkytis savo kieme, jau teko beveik už 20 tūkst. remontuoti vieną šiluminę kamerą. Šie pinigai galėjo būti išskaičiuoti iš taikos su „Litesko“ sutarties sumos, kuri yra 200 tūkst. eurų. Tačiau dabar pridaryta klaidų, už kurias teks susimokėti visiems šilumos vartotojams. Ant tinkamai neapžiūrėto turto perėmimo aktų pasirašęs mano jau minėtas M. Varaška, manau, pasielgė aplaidžiai. Kam buvo reikalingas toks skubėjimas? Ar tikrai tik šis politikas turėjo visas šilumos tiekimo įmonės veiklai vykdyti būtinas kompetencijas?

Šiuo metu su specialistais vertinu visus „Kazlų Rūdos šilumos tinklų“ finansinius dokumentus, savo žodį turėtų tarti ir savivaldybės auditoriai. Gali paaiškėti skandalingų aplinkybių, kuomet už daugelį įmonės pirkinių buvo smarkiai permokama, taip padarant žalą „Kazlų Rūdos šilumos tinklams“ ir įmonės pastangoms siekti šilumos kainos mažinimo. Patikrinimo rezultatus paskelbsime Kazlų Rūdos šilumos vartotojams. Neatmetu galimybės su gautais faktais kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši ištirtų galimas korupcijos apraiškas įmonėje. Gaila, kad man pradėjus dirbti įmonės valdyboje neteko susitikti su buvusiu įmonės vadovu D.Karsoku, kuris jau nebedirbo joje. Esu informuotas, kad dirbdamas „Kazlų Rūdos šilumos tinkluose“ jis lygiagrečiai dirbo ir kitoje įmonėje, kuri buvo jo pagrindinė darbovietė. Man iškilo klausimas – ar D. Karsokas tikrai buvo realusis vadovas savivaldybės įmonėje? Iš to, ką pasakoja darbuotojai, galima manyti, kad už D. Karsoko nugaros kaip savo namuose tvarkėsi M. Varaška.

Bandau suprasti – kodėl šilumos kaina išliko tokia didelė. Keletas mano pastebėjimų: įmonė gegužės pradžioje paėmė 350 tūkstančių eurų paskolą. Mobilaus ryšio paslaugoms išleido daugiau nei 5 su puse tūkstančio eurų, susikūrė interneto tinklapį už 2,8 tūkst. eurų. Dar už keliasdešimt tūkstančių eurų įsigyta ar išsinuomota įvairios biuro organizacinės technikos bei programinės įrangos. Kaip naujai pradėjusiai veikti įmonei užsimota plačiai. Tačiau ką čia skaičiuoti tokias „smulkmenas“, kai vien darbuotojų atlyginimams reikia sumokėti didžiąją paskolos dalį. Sodros duomenys byloja, kad įmonėje yra 22 etatai, vidutinis vidutinis atlyginimas 900 eurų, per metus vien atlyginimams reikia 237 tūkstančių eurų. Be darbuotojų neapsieina nė viena įmonė, tačiau ar tokiai mažai įmonei tikrai reikalingi du pavaduotojai: vienas gamybai, kitas pardavimams, kai tuo pačiu yra ir tiekimo vadybininkas, viešųjų pirkimų specialistas, o kur dar vyr. buhalteris, apskaitininkas, ekonomistas. Yra ir katilinės, ir šilumos tinklų vadovas, ir jo pavaduotojas. Praktiškai dirbančiųjų tiek pat, kiek ir vadovaujančių.

„Kazlų Rūdos šilumos tinklams“ vadovaujantys asmenys bei administracijos darbuotojai buvo priimti be konkurso, keletas iš jų glaudžiai susiję su politiniais judėjimais arba tiesiogiai dalyvauja politikoje. Įmonės struktūrą patvirtino vos kelis mėnesius bendrovėje laikinuoju vadovu dirbęs D. Karsokas.

Tačiau noriu grįžti prie kainos. Lyg tyčia, dar ir šiemetinis šiltas ruduo neleido uždirbti šilumininkams. Iš įmonės vyriausiosios buhalterės Viktorijos Karpuvienės gavau duomenis, kad šildymo sezonas prasidėjo tik nuo spalio 18-19 d. ir bendrovė, lyginant su 2017 m., tuo pačiu laikotarpiu negavo planuojamų 27,8 tūkst. Eur pajamų. Lapkričio mėnesį šilumos ir karšto vandens tiekimo paslaugų buvo suteikta maždaug už 114,6 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į nemokių vartotojų skaičių, planuojama per gruodžio mėnesį gauti apie 92 tūkst. Eur. Šiuo metu bendrovė vien  tiekėjams yra skolinga apie 90 tūkst. Eur už pirkimus, atliktus iki spalio 31 d. Taip pat vykdydama kredito sutartį bendrovė gruodžio 30 d. turės grąžinti 10 tūkst. Eur kredito dalį.

Bendrovei, turinčiai tokias pajamas ir tokias išlaidas, tikriausiai reikia galvoti apie išgyvenimą, o ne apie kainos mažinimą. Visa laimė, kad pavyko įsigyti biokuro žiemos sezonui žemesne nei šiuo metu esanti rinkos kaina biržoje. Tokiu būdu bus galima išvengti dar didesnių šilumos kainos šuolių.

Tačiau biokuro kaina – tik menka dalis visų išlaidų, kurias patiria iš „Litesko“ perimti, o dabar jau ir vietos „naujos kartos“ politikų stekenti „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“: iki 2018 m. spalio 31 d. bendrovė patyrė apie 671 tūkst. eurų sąnaudų. Pajamų tuo pačiu laikotarpiu gauta 211,6 tūkst. Eur, iš jų 166,4 tūkst. Eur už šildymą bei karšto vandens tiekimą. Čia jau ne tik apie pelną, bet ir apie aritmetiką nėra ką kalbėti… Reikia tik džiaugtis, kad darbuotojams laiku išmokami atlyginimai ir šie neišsibėgioja.

Su dabartiniu įmonės vadovu R. Dūdoniu ėmėmės darbuotojų skaičiaus optimizavimo. Jau sumažinome 2 etatus. „Kazlų Rūdos šilumos tinklų“ valdyboje patvirtinome naują darbuotojų struktūrą, kuri bus keičiama artimiausiu metu. Todėl etatų skaičius bendrovėje dar sumažės.

Ar yra galimybių sumažinti šildymo kainą atsisakant investicijos grąžos dar šį šildymo sezoną? 2019 metais atsižvelgdami į bendrovės veiklos rezultatus šį klausimą svarstysime iš naujo. Kartu su „Kazlų Rūdos šilumos tinklų“ valdyba padarysime viską, kad šilumos kaina Kazlų Rūdoje pasiektų Lietuvos kainų vidurkį. Esame pasiryžę mažinti vartotojams šilumos bei karšto vandens kainas, tačiau atsižvelgiant į realią finansinę padėtį. Tenka apgailestauti, kad dėl politikų brovimosi į šią svarbią savivaldybei įmonę šio šildymo sezonui mažinti kainą galimybių nėra.

Man, valdybai ir įmonės darbuotojams šiuo metu tenka srėbti M. Varaškos ir D. Karsoko privirtą košę. Ir toliau optimizuosime įmonės veiklos sąnaudas, baidysime politikus nuo šėryklų ir sieksime kuo mažesnių kainų vartotojams. Gyventojams noriu palinkėti išlikti budriais ir nepasiduoti rinkiminiams politikų pažadams, kiekvieną kartą pasmerkiančius žmones brangymečiui.

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas