Toliau matome dviejų greičių Lietuvą: Vilniaus ir Marijampolės apskrityse auga tiek naujų atvejų, tiek mirčių, susijusių su COVID-19, skaičius, o kitose apskrityse naujai nustatomų atvejų skaičius tik pradeda augti, rašoma Vyriausybės paskelbtoje koronaviruso duomenų apžvalgoje.
Praeitą savaitę kasdien buvo fiksuojama daugiausiai atvejų per pastarąsias 5–8 savaites. Kovo 29 d. pandemijos pagreitis siekė +27 % ir buvo teigiamas daugumoje Lietuvos savivaldybių. Ligoninių užimtumas Lietuvoje atspindėjo atvejų dinamiką – Vilniaus regione jis augo, o kitose arba mažėjo, arba išliko stabilus. Šiuo metu turimi COVID-19 genomo sekoskaitos rezultatai rodo sparčiai augantį B.1.1.7 atmainos paplitimą.
1) Naujai nustatomi atvejai šalyje augo kiekvieną praeitos savaitės dieną, palyginti su ankstesnėmis savaitėmis.
2) Pandemijos pagreitis teigiamas daugumoje savivaldybių, t. y. naujų atvejų skaičius arba teigiamų tyrimų procentas per savaitę didėjo beveik visoje Lietuvoje.
3) Situacija apskrityse labai nevienoda: Vilniaus ir Marijampolės apskrityse sparčiai auga tiek naujai nustatomų atvejų, tiek mirčių, susijusių su COVID-19, skaičius.
Kauno, Alytaus ir Utenos apskrityse naujų atvejų skaičiaus auga, bet mirčių nedaugėja; Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Telšių ir Tauragės apskrityse spartaus blogėjimo kol kas nėra.
4) Situacija ligoninėse taip pat nevienoda: Vilniaus / Alytaus COVID-19 klasteryje lovų užimtumas auga nuo vasario vidurio ir kovą buvo pridėta papildomų lovų; kituose klasteriuose bendras lovų užimtumas mažėja ir COVID-19 skirtos lovos panaikinamos.
5) Analizuojant kovo 1–22 d. atsitiktinai parinktus COVID-19 genomus, matyti, kad B.1.1.7 (britiškosios) atmainos tikėtinas paplitimas po apskritis didėja (pav. 1) ir dalis tarp visų nuskaitytų genomų sparčiai auga (pav. 2). Pav. 3 pavaizduotas tikėtinas naujų atvejų pasiskirstymas pagal atmainas, jame matome, kad pastaruoju metu B.1.177.60 atmainos (lietuviškos ispaniškosios atmainos palikuonės) atvejų skaičiai yra stabilūs, tačiau nauji atvejai, siejami su B.1.1.7 atmaina, auga eksponentiškai.
Po Velykų planuojami pokyčiai: daliai savivaldybių ribojimai liks
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad po Velykų, nuo balandžio 6–osios, bus keičiama judėjimo ribojimų tvarka. Ministrės pirmininkės teigimu, dabar galiojančios griežtos judėjimo kontrolės tarp visų savivaldybių nuo ateinančio antradienio nebeplanuojama taikyti.
„Balandžio 6 d. baigsis judėjimo ribojimų galiojimas toks, koks yra dabar, nes dabar jis yra visoms savivaldybėms, prieš tai buvo ribojimas daliai savivaldybių. Jau kitos savaitės pradžioje žinosime, kokia yra situacija ir ar reikia daliai savivaldybių tą ribojimą palikti“, – teigė I. Šimonytė.
„Galbūt (nuspręsime – ELTA) jį modifikuoti, tarkime, leisti judėti žmonėms, kurie turi vakcinacijos ar neigiamo testo rezultatą, jeigu tai bus įmanoma per tiek laiko techniškai įgyvendinti, kad policija galėtų tai patikrinti. Yra tikrai tų idėjų labai daug ir visas jas bandome tikrinti, kai kurias ir įgyvendinti“, – pridūrė ji.
Vyriausybės vadovė mano, kad judėjimo kontrolės ribojimai tarp visų šalies savivaldybių po Velykų nebebus taikomi.
„Aš manau, kad tikrai jų netaikysime taip ilgai, kaip jų netaikėme ir iki dabar. Iš esmės tas apribojimas yra labiau turbūt orientuotas į šventes ir į tai, kad buvo daug diskusijų, kaip čia tos šventės turėtų atrodyti, tai per šventes prašome visų pabūti dar namuose“, – teigė premjerė.
ELTA primena, kad Vyriausybė penktadienį nusprendė pratęsti karantiną iki balandžio 30 d., taip pat atnaujinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių nuo kovo 27 d. iki balandžio 5 d. imtinai. Nuspręsta leisti judėjimą tik tarp „žiedinių“ savivaldybių ir esant kitoms svarbioms priežastims.
