Nuo 2019-ųjų pabaigos Lietuvoje realusis darbo užmokestis (atlyginimų augimas viršijantis infliaciją) augo sparčiausiai, lyginant su kitomis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėmis narėmis, rodo duomenys.
Realiojo darbo užmokesčio augimo pagreitis Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus – 16,5 proc., kai EBPO vidurkis – 1,5 proc., o tai yra 11 kartų daugiau. Tuo metu, realusis minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimas taip pat buvo bene reikšmingiausias tarp EBPO valstybių – daugiau nei 20 proc., kai EBPO vidurkis – 12,8 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko teigimu, tokį spartų augimą lėmė, kad Lietuva geriau už kitas šalis įveikė ištikusias krizes.
„Lietuvos darbdaviai ir darbuotojai gali pagrįstai džiaugtis ir didžiuotis tokiu atlyginimų augimu. Juk bendras tikslas turi būti ne pagaminti pigiau, bet pagaminti kokybiškiau už kitus ir parduoti brangiau. Gaminant pigiau nukenčia ne tik darbuotojai, bet ir vietinis verslas, nes vartojai neturi už ką pirkti prekių ir paslaugų. Didėjant darbuotojų pajamos – daugiau uždirbti gali ir vietinis verslas“, – sako V. Šilinskas.
EPBO paskelbti duomenys rodo, kad Lietuvoje realusis darbo užmokestis sparčiausiai augo sveikatos, socialinio darbo, švietimo, informacijos ir ryšių bei finansų ir draudimo sektoriuose. Lėčiausias augimas fiksuotas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, pramogų ir poilsio sektoriuose, taip pat didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Nepaisant to, darbo užmokesčio kokybės rodiklis pagal realaus darbo užmokesčio augimą ir jo pasiskirstymą tarp darbo jėgos 2019-2021 m. Lietuvoje buvo antras iš visų EBPO valstybių ir gerėjo 6 proc., kai EBPO vidurkis – 2 proc.
EBPO vertinimu, ateityje daugės iššūkių ir galimybių, susijusių su vadinamuoju „žaliuoju perėjimu“. Šis kursas, anot ekspertų, turės įtakos mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams dėl didžiausio jų pažeidžiamumo kainų svyravimams, nulemtiems reformų, susijusių su anglies dioksido išmetimu. Siekiant užtikrinti darbo rinkos tvarumą ir stabilumą, EBPO siūlo skatinti darbo vietų žaliajame sektoriuje kūrimą, darbuotojų perkvalifikavimą, spręsti regioninius skirtumus ir plėtoti vietos politiką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad EBPO įsteigta 1960 m. gruodžio 14 d., pasirašius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros konvenciją. EBPO narėmis šiuo metu yra 38 šalys. Lietuva pilnateise EBPO nare tapo 2018 m. liepos 5 d., stojimo procesą užbaigusi per rekordiškai trumpą trejų metų laikotarpį.
Pagrindiniai EBPO tikslai − stiprinti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti plėtoti kitų šalių ekonomiką, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtros.
