Jei vos per keletą dienų oras įšyla iki 5 laipsnių šilumos, keliaujant į gamtą ar kitas žaliąsias erdves privalome būti ypač budrūs, mat mūsų jau tyko erkės. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pasakoja, kad nuo šių voragyvių platinamos ligos – erkinio encefalito – efektyviai apsaugo vakcinacija, tačiau nevertėtų pamiršti taip pat pavojingos Laimo ligos. Nuo pastarosios skiepų kol kas nėra, todėl būtina pasirūpinti alternatyvia apsauga. Anot gydytojo, viena geriausių apsaugos nuo erkių priemonių – tinkami drabužiai ir avalynė.
Gydytojas V. Morozovas teigia, kad erkių su itin šiltu pavasarišku oru ar netgi vasara sieti nereikėtų. Pirmasis erkių sezonas Lietuvoje šiemet prasidėjo apie Naujuosius metus, kada lauko termometro stulpelis rodė keletą laipsnių šilumos. Antroji erkių sezono banga taip pat jau startavo.
Erkių judėjimo trajektorija
Erkės mūsų krašte dažniausiai neršia vėlyvą žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį, tad apsauga turime rūpintis bene visus metus. Šie voragyviai sutinkami aukštoje žolėje bei krūmuose, ten kur šilta ir drėgna: prie vandens telkinio, kur nenušienauta žolė arba riboje tarp miško ir pievos, kur pavėsis ir daugiau žolių. Erkė gali įsisiurbti ir miesto centre, jei erdvės nėra nušienautos – tokių atvejų yra registruota net populiariuosiuose Sereikiškių bei Vingio parkuose, Vilniuje.
„Žmonės klysta manydami, kad repelentai nuo erkių yra patikima apsauga, tačiau tiesa yra tokia, kad nėra nei vieno purškalo, kuris vienareikšmiškai atbaidytų erkes. Nors tai nėra moksliškai pagrįsta, bet sakoma, kad jeigu repelentas bus aktyviai ir dažnai žmonių naudojamas vienoje specifinėje teritorijoje, po keleto metų erkės prie jo pripras ir nebebijos. Erkių medžiojimo stilius skiriasi nuo musių, mašalų ar uodų – jos pakankamai lėtai juda ir, kai gyvūnas ar žmogus eina pro šalį, užsikabina už jų kailio ar drabužių“, – paaiškina medicinos centro „Northway“ šeimos gydytojas V. Morozovas.
Anot jo, drabužiai ir avalynė yra pirminė apsauga, mat jei erkė negalės prasiskverbti iki odos ir įsisiurbti, bus išvengta visų ligų. V. Morozovas pabrėžia, kad jei norime, jog drabužiai apsaugotų nuo šių voragyvių, būtina juos rinktis tinkamai: dėvėti ilgarankovius megztinius ar palaidines, ilgas kelnes, galvos apdangalą. Tai pat pravartu sukišti kelnių klešnes į kojines, kurios taip pat turėtų būti storesnio audinio, avėti aukštus batus. Svarbiausia – palikti kuo mažiau atviros odos plotų bei, grįžus iš erkių zonos, nusirengti dėvėtus drabužius ir nusiprausti.
Su sunkiomis ligomis susiduria kas trečias
V. Morozovui antrina ir gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimas“ vadovas Saulius Jokubaitis, sakydamas, kad šiemet bendrovės inicijuota, „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog lietuviai dažniausiai nuo erkių saugosi būtent pasirenkant sandarius drabužius – 51 proc., o 49 proc. pasitiki cheminėmis priemonėmis.
„Nors panašu, kad pusė lietuvių žino apie tinkamos aprangos naudą saugantis nuo erkių, deja, tyrimo duomenys, kuriame apklausta daugiau nei 1 tūkst. šalies gyventojų atskleidė, kad su erkių platinamomis ligomis yra susidūręs kas trečias gyventojas. Tai reiškia, kad net dėdami pastangų į savo apsaugą, negalime būti visiškai tikri, kad ligos mus aplenks.
Rūpindamiesi šalies gyventojais, į įmonės siūlomų draudimo programų kritinių ligų sąrašus įtraukėme tiek erkinį encefalitą, tiek Laimo ligą. Be to, nuo panašių nemalonių situacijų finansinę ramybę užtikrina ir traumų draudimas, kurį pasirinkus vabzdžių bei gyvūnų sukeltų susirgimų atveju, lėmusių nedarbingumą ar negalėjimą lankyti ugdymo įstaigos, būtų mokama draudimo išmoka. Visgi, tyrimas parodė, kad apie šias galimybes nežino beveik pusė lietuvių“, – sako S. Jokubaitis.
Jis priduria, kad bendradarbiaujant su tekstilės gamybos įmone „Sparta textile“, buvo sukurtos nuo erkių apsaugančios kojinės, grįstos inovatyviomis technologijomis ir moksliniais sprendimais. Jos gaminamos iš specialių verpalų, kurie yra apdorojami natūraliu erkes atbaidančiu repelentu. Mokslininkų pagalba sukurtomis kojinėmis erkės negali kopti link atvirų kūno vietų, todėl nepatenka po drabužiais.
Kaip ištraukti erkę?
Šeimos gydytojas V. Morozovas paaiškina, kad jei visgi erkei pavyksta įsisiurbti, labai svarbu ją kuo greičiau ištraukti. Kartais geriau nevykti į gydymo įstaigą ir nelaukti pacientų eilėse, o patiems užsiimti erkės ištraukimo procesu. Kuo greičiau bus ištraukta erkė – tuo mažesnė tikimybė užsikrėsti jos pernešama liga. Jei odoje lieka erkės galvutė, jaudintis nereikėtų – ji, tarsi rakštis, pati pasišalins iš organizmo.
„Voragyvio, nešiojančio erkinį encefalitą, vien įkandimas gali tapti lemtingu, nes užkratas slypi erkės seilėse. Tačiau nuo to apsaugo skiepai. Jei erkė nešioja Laimo ligą, ji tūno žarnyne, todėl užsikrečiama po kurio laiko – bakterija į žmogaus kraują patenka kai erkė būna prisisiurbusi kraujo ir atrajoja jį atgal. Būtent todėl svarbu ištraukti erkę kuo greičiau. Taip pat nepatartina tikėti mitais ir ant įkandimo vietos tepti aliejaus – jis tik privers erkę greičiau išleisti nuodus į žmogaus kraują“, – sako V. Morozovas.
Liūdnos pasekmės
Gydytojas atskleidžia, kad pirmieji erkinio encefalito ir Laimo ligos simptomai gali būti apgaulingi. Erkinį encefalitą lydį į gripą panašūs požymiai: aukšta temperatūra, raumenų ir skausmas, nuovargis. Tačiau tai vyksta bangomis – nuslūgsta ir vėl atsinaujina. Laimo ligos skiriamasis bruožas yra migruojanti eritema, dar vadinama „buliaus akimi“ – bėrimas aplink įkandimo vietą su aiškiu centru ir formą keičiančiu kraštu.
„Šios dvi ligos yra labai rimtos ir sudėtingos. Pavyzdžiui, susirgus erkiniu encefalitu, atsiranda didelė invalidizacijos, po-virusinio nuovargio sindromo, paralyžiaus, neurologinių sutrikimų tikimybė. Kiekvienais metais fiksuojama ir mirties atvejų. Štai Laimo liga veikia tyliai – pažeidžia sąnarius, o vėliau, progresuodama, paveikia nervų sistemą ir širdies kraujagysles. Tada gali kankinti širdies ritmo sutrikimai, alpimas, paralyžius, neaiškios kilmės silpnumas“, – sako šeimos gydytojas.
Jis priduria, kad abi minėtos ligos yra sudėtingai gydomos bei palieka sunkius, ilgalaikius sveikatos sutrikimus, todėl reikėtų imtis visų pastangų, siekiant jų išvengti. Prasidėjus erkių sezonui ir pavasarėjant, svarbu gamtoje laiką leisti saugiai, kad galėtume jaustis užtikrinti, jog į namus grįšime be įsisiurbusių voragyvių ir pavojingo užkrato.
