Europos Parlamento narių Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus pokalbyje su Kauno miesto muziejaus istoriku Simonu Jazavita ir politologu dr. Andžej Pukšto gegužės 25-osios, Tarptautinės didvyrių, kovojusių prieš totalitarinius režimus, dienos proga prisimintas Lenkijos didvyris Vitoldas Pileckis (Witold Pilecki) ir aptarta išskirtinė jo biografija.
EP narės R. Juknevičienės teigimu, V. Pileckis ypatingas tuo, kad dviejų totalitarinių režimų – Stalino ir Hitlerio – sukeltame kare šis žmogus buvo kovotojas ir prieš Hitlerio okupaciją Lenkijoje, ir prieš Stalino okupaciją Lenkijoje.
„Pats savanoriškai patekęs į Aušvicą, teikė informaciją, kas ten vyksta, po to pabėgo, buvo laisvajame pasaulyje, sugrįžo į Lenkiją ir Lenkijoje jį jau sovietai/komunistai nužudė už jo pasipriešinimą. Taigi šiandien mes kalbėsime apie VitoldąPileckį – herojų, kuris labai tinka minint pasipriešinimą totalitariniams režimams“, – kalbėjo europarlamentarė.
EP narys A. Kubilius pabrėžė, kad V. Pileckio didvyriška biografija verta ne tik mūsų pasakojimų, bet ir meninių filmų, ir susižavėjimo šio žmogaus gebėjimu aukotis vardan savo tėvynės ir tiesiog vardan žmogiškumo.
„Šiandien minime dieną, kurią pasiūlė paminėti visoje Europoje Europos Parlamentas, kuris praeitais metais rugsėjo mėnesį svarstė ir mūsų parengtą rezoliuciją dėl Antrojo Pasaulinio karo pradžios, dėl Molotovo-Ribentropo pakto reikšmės. Tada mūsų kolegų Lenkijos parlamentarų siūlymu, kaip tik VitoldoPileckio žūties dieną (gegužės 25 d.) buvo pasiūlyta įvardinti kaip didvyrių, kovojusių prieš totalitarinius režimus paminėjimo diena“, – sakė A. Kubilius.
Istorikas S. Jazavita, apžvelgdamas istorines aplinkybes, kuriomis gyveno V. Pileckis, teigė, jog Antrojo Pasaulinio karo pradžioje, kada į Lenkiją įsiveržė iš vienos pusės nacionalsocialistinė Vokietija, o neužilgo iš kitos pusės – ir komunistinė Sovietų sąjunga, Lenkija atsidūrė tarp tų dviejų totalitarinių girnų ir V. Pileckis pasiryžo kovoti iki galo.
„Jis atvyko į Varšuvą, įsitraukė labai greitai į pogrindžio veiklą. 1940-ųjų gegužę buvo atidaryta nauja koncentracijos stovykla, nebe pirmoji − Aušvicas, Osvencimo mieste, pietinėje Lenkijoje, netoli ilgalaikės istorinės sostinės Krokuvos. Ir sklido tik gandai, nes patys Lenkijos žmonės nežinojo, kas ten vyksta, tačiau gandai sklido baisūs, kad kažkas baisiau negu įprastai. Ir Vitoldas pasirinko be galo drąsią poziciją, jis nusprendė savanoriškai ten patekti ir įsitikinti, kas ten vyksta. Jis leidosi suimamas, kai galėjo to išvengti. Manau, tai labai daug sako apie šitą žmogų, apie jo drąsą“, – pasakojo apie V. Pileckio žygdarbius S. Jazavita.
Pasak jo, V. Pileckis, atsidūręs Aušvice, pirmą dieną pamatė visą tą totalitarinio režimo simbolizuojamą blogį, kuomet prižiūrėtojai naudojo fizinį smurtą, nuol žemino į koncentracijos stovyklą patekusius žmones siekdami palaužti juos psichologiškai.
„Bet jo siela buvo per daug kovinga, jis negalėjo su tuo susitaikyti ir ėmė ieškoti būdų, kaip pirmiausia sutelkti žmones bendrai veiklai, kaip sukurti pogrindį pačiam Aušvice, kuris padėtų labiausiai išsekusiems, – kalbėjo istorikas.
Anot jo, V. Pileckis užjautė ir žydus, matė jų kančią.
„Ir jis matė, kad tai yra vokiečių taktika, naudojama kiršinti tautas – totalitarinio režimo taktika. Ir užjautė jis kenčiančius žydus, į savo raportus juos įtraukė, siuntė į Varšuvą informaciją ir ieškojo būdų perduoti Londonui, perduoti sąjungininkams, kas čia vyksta.“
Politologas A. Pukšto, kalbėdamas apie atminties politiką, teigė, kad sovietmečiu apie V. Pileckį buvo draudžiama kalbėti Lenkijoje, tačiau ir vėliau „jo asmenybė, būkime atviri, šiek tiek pasimetė tarp istorikų, tarptautinės politikos kūrėjų.“
„Nepaisant to, kad gyvena dukra, kuri yra labai aktyvi ir dalyvauja susitikimuose su moksleiviais ir televizijos laidose. Reikia labai aiškiai pasakyti, kad ta asmenybė buvo primiršta ir atkūrus laisvą Lenkiją. Ir tik prieš 5-6 metus Lenkijos, dešinioji vyriausybė, Teisės ir teisingumo vyriausybė, kaip ir iškėlė iš naujo. Labai daug rašyta apie jį, pradėta daug kalbėti. Vyriausybė padarė labai gerą darbą, nes įsteigė Pileckio institutą Varšuvoje. Praėjusiais metais atidarytas Pileckio instituto filialas Berlyne“, – sakė A. Pukšto.
A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuras
Užsakymo Nr.: SG-20-20
