Europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ – svarbi šalies infrastruktūros dalis, tarptautinio geležinkelio transporto linija, jungianti Baltijos šalis su Vakarų Europa. Milijardinių investicijų pareikalavo „Rail Baltica“ tiesimo darbai, tačiau nežinia, kiek lėšų buvo numatyta šios vėžės priežiūrai, nes kelintus metus iš eilės savivaldybės, vietos gyventojai, ūkininkai skundžiasi, jog tenka bartis su AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl neprižiūrimų, šabakštynais virtusių pagelžkelių.
Ūkininkai ir gyventojai, kurių dirbamos žemės bei sklypai ribojasi su geležinkelio „Rail Baltica“ teritorija piktinasi, kad pagelžkelės yra labai blogai prižiūrimos, nė karto per pusmetį nenušienaujamos, suvešėję piktžolės skleidžia aplink sėklas ir užteršia gretimas teritorijas. Nors jau ne pirmą kartą AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra įspėjami dėl netvarkingų pagelžkelių, vis tiek situacija nesikeičia. Geležinkelio teritorijoje tarp Kazlų Rūdos ir Marijampolės kasmet klesti piktžolynai. Vienais metais į priekaištą dėl apžėlusių pagelžkelių bendrovės valdžia aiškino, kad dar nesibaigę „Rail Baltica“ statybos darbai, todėl pagelžkelės liko nešienautos, pernai tikino, kad dėl gausių kritulių ir įmirkusios žemės ne visur buvo galima su technika privažiuoti, dėl to liko ruožų su nenupjauta žole. O kas šiemet trukdė geležinkeliečiams pasitvarkyti? Kelis mėnesius sausra džiovino pagelžkelių žolę, tačiau vos palijus, čia sparčiai subujojo piktžolės ir krūmynai. Deja, niekas nesiskubina jų pjauti.
Gal būt yra tokių ruožų, kuriuos geležinkelio darbuotojai uoliai prižiūri, tačiau tarp Kazlų Rūdos ir Marijampolės kone vientisa linija „Rail Baltica“ pagelžkelėse driekiasi šabakštynai. Šį ruožą priklauso prižiūrėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Kauno geležinkelių infrastruktūra“. Pagal pačios bendrovės nustatytas taisykles, pagelžkelių žolę reikėtų pjauti du kartus per metus: gegužės – birželio ir rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, tačiau atskirais atvejais ir dažniau. Nors bendrovės atstovai tikina, kad pagelžkelių priežiūrai turi ir technikos, ir darbuotojų, ir lėšų, nesuprantama kodėl tai nedaroma.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ prisiima faktą, kad turėtų prižiūrėti pagal Valstybės patikėjimo teise suteiktus žemės sklypus, kurių atstumas nuo geležinkelio vėžės daug kur siekia maždaug iki 20 metrų. Deja, traukiniais keliaujantys žmonės nuolat mato tik piktžolėmis ir krūmynais apžėlusius plotus. O juk tai formuoja ir bendrą šalies įvaizdį.
Marijampolės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai AB „Lietuvos geležinkelius“ yra informavę, kad Marijampolės savivaldybės teritorijoje geležinkelių eksploatuojamose valdose galioja šios savivaldybės Tarybos patvirtintos Teritorijų tvarkymo ir švaros taisyklės. Jose nustatyta, kad visas žaliąsias vejas reikėtų šienauti ne rečiau kaip 3 kartus per sezoną I – ą kartą iki gegužės 31 d., II k. – iki liepos 15 d. ir III k. – iki rugsėjo 1 dienos. Savivaldybės nustatytų teritorijų tvarkymo taisyklių nesilaikymas užtraukia baudą nuo 20 iki 144 eurų, o pakartotinai iki 600 eurų baudą. Jei įspėjimų ir baudų nepaisoma, neprižiūrima teritorija gali būti įtraukta į apleistų nenaudojamų sklypų sąrašą, tuomet žemės mokestis gali būti padidintas dešimt kartų.
Pernai, kai apie apleistas, nei karto per pusmetį nešienautas pagelžkeles ir už tai gresiančias baudas buvo informuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“, bei apie tai parašė spauda, rezultato sulaukta. Ir nors visi šienavimo terminai jau buvo praėję, lapkričio pirmosiomis dienomis apleistame pagelžkelės ruože pasirodė geležinkelio darbuotojai su visa reikiama technika ir per kelias dienas ši teritorija pasikeitė neatpažįstamai. Kodėl šiemet vėl tenka „Lietuvos geležinkeliams“ priminti, kad reikia rūpintis ne tik geležinkelio vėže, bet ir pagelžkelėmis? Negi didžiulė bendrovė neturi atsakingų darbuotojų, kurie šią situaciją kontroliuotų ir pagelžkelių priežiūrai būtų skiriamas reikiamas dėmesys?
Bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ neseniai keitėsi vadovai, tačiau įsisenėjusią tvarką, o greičiau netvarką, matyt, sunku pakeisti. Pasak bendrovės Komunikacijos departamento vyr. specialisto Domo Jurevičiaus, „Žolės šienavimo vietos ir pirmumas nustatomas atsižvelgus į prioritetus. Pirmoje eilėje vykdomas miesto teritorijų ir peronų šienavimas. Siekiant užtikrinti tinkamą kelio ženklų, pervažų, perlaidų ir pan. matomumą šienaujami ruožai nuo geležinkelio bėgių nutolę 5 m. Visi kiti plotai šienaujami sutvarkius šias minėtas teritorijas. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į žolės suvešėjimo ir žaliavimo laikotarpį, žolę pjauna pavasarį ir rudenį. Šiais metais pagelžkelių teritoriją tarp Kazlų Rūdos ir Marijampolės planuojama nušienauti ne anksčiau spalio vidurio”.
Akivaizdu, kad, „Lietuvos geležinkeliams“ savivaldybėse nustatyta teritorijų priežiūros tvarka visiškai nerūpi, nesvarbu ir gyventojų bei ūkininkų skundai dėl piktžolių platinimo. Šalies įvaizdis, kuris formuojamas tikrai ne pats geriausias važiuojant tarptautiniu „Rail Baltica“ geležinkeliu, bendrovei taip pat nė motais. Ne be reikalo sakoma, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ – tai kaip atskira respublika respublikoje, kurioje, deja, vis dar trūksta tvarkos.
Milda Kudirkaitė
Autorės nuotraukos
