Europos dieną apie Marijampolės veidą pakeitusius projektus

Tradiciškai gegužės 9-ąją buvo minima Europos diena. Kiekvienais metais šią dieną Lietuvoje ir visoje Europoje vyksta šventiniai renginiai, diskusijos, susitikimai ar kitos įtraukiančios veiklos. Šiais metais dėl susiklosčiusios situacijos visame pasaulyje tradicinių minėjimų ir šventimų privalome atsisakyti, tačiau niekada nepamirškime – ši diena simbolizuoja tai, kad esame didelės šeimos – Europos dalis.

Metams bėgant, būdama šios šeimos dalimi, Lietuva gavo didelę naudą, kuri matuojama ne tik laisve rinktis, keliauti, pažinti, bet ir labai žemiškais dalykais: gražiai sutvarkytomis miestų ir miestelių viešosiomis erdvėmis, pagerinta infrastruktūra, sukurta patrauklesne aplinka bei kokybiškesniu gyvenimu.

Europos sąjungos (ES) fondų lėšos yra vienas pagrindinių Lietuvos narystės ES privalumų, o ES fondų investicijos pripažįstamos svarbiu Lietuvos ūkio ekonomikos varikliu. Marijampolėje taip pat gausu objektų, kurie atgijo naujam gyvenimui Europos sąjungos skirtos paramos dėka.

2014–2019 m. laikotarpiu vienu metu savivaldybė įgyvendino apie 40 projektų, o praėjusiame 2007–2013 m. laikotarpyje jų taip pat buvo ne mažiau. Daugiausia vykdyta infrastruktūrinių projektų, kuomet buvo gerinama viešųjų miesto ir kaimiškųjų vietovių infrastruktūra. Didžiausi vykdyti projektai: pagrindinės miesto aikštės, senamiesčio, Vytauto ir Poezijos parkų rekonstrukcijos, LEZ įrengimas ir plėtra, savivaldybės bendrojo naudojimo kelių modernizavimas, švietimo įstaigų renovacijos ir daug kitų.Marijampolė Poezijos parkas

Vieni kardinaliausių pasikeitimų vyko Marijampolės miesto širdyje. Pagrindinė miesto J. Basanavičiaus aikštė iš senos ir pilkos viešosios erdvės virto modernia susibūrimų vieta. Sutvarkius mažosios architektūros elementus, praeiviams patogu prisėsti ant suolelių, pasidžiaugti žydinčiomis gėlėmis ar gaiviai trykštančiu fontanu, o dideliems ir svarbiems miesto renginiams čia puiki erdvė.

Atgijo ir netoliese esanti senamiesčio zona. Pasikeitusios P. Butlerienės ir Gedimino gatvės supa tarp namų pasislėpusį Kačių kiemelį, kuriame, pasak legendos, įsikūrė grafienės Pranciškos mylėtos katės. Šioje istorinėje grožio oazėje pavasarį gražiausiais rožiniais žiedais pasipuošia sakuros, kurios traukia įstabių fotografijų išsiilgusius gamtos mylėtojus. Dauguma sako, kad tai vieta, kurią tiesiog privaloma parodyti iš kitų miestų atvykusiems giminaičiams ar draugams.

Visais metų laikais gyventojus ir svečius traukiantys objektai buvo parkai. Poezijos parkas, kadaise buvęs apleistas, nepatrauklus ir nesaugus dabar tapo mėgstama šeimų, draugų pasibuvimo vieta. Šviečiantys fontanai, vaikų žaidimų aikštelės, poilsis prie tekančios Šešupės upės, margaspalvės gėlės ir įvairi augmenija – visa tai norisi lankyti kiekvieną dieną ir jokiu būdu nepraeiti pro šalį. Netoliese esantis Vytauto parkas taip pat viena iš populiarių pasibuvimo erdvių, kurioje vietos užtenka visiems: ir pasivaikščioti išėjusiems senoliams, ir krykštaujantiems vaikams ar mylimą knygą skaitančiam paaugliui. Patogi infrastruktūra ir apgalvotos detalės sukuria puikią, gyventojų poreikiams prisitaikančią aplinką. Šiuo metu vykstantys Pašešupio parkos rekonstrukcijos darbai taip pat sulaukė ES paramos. Tikimasi, kad iš esmės atsinaujinęs parkas virs patrauklia laisvalaikio oaze įvairaus amžiaus ir skirtingų pomėgių žmonėms.

Marijampolė Kačių kiemelisKiek tolimesnėje Marijampolės miesto dalyje atgimė karinio miestelio teritorija. Vykdyto kompleksinio sutvarkymo dėka aplinka buvo pritaikyta gyventojų ir verslo poreikiams. Jeigu anksčiau norinčių įsigyti būstą čia būdavo labai mažai, tai šiandien čia įsikurti nori ne vienas. O kas nenorėtų gyventi gražioje aplinkoje ir kartu jaustis saugiai, kuomet anapus gatvės įsikūręs vienas iš Lietuvos kariuomenės batalionų.

Ne tik mieste, bet ir kaimiškosiose vietovėse esančios viešosios erdvės atnaujintos ir teikia buvimo malonumą vietiniams gyventojams bei svečiams. Nauja gyvybė buvo suteikta Liudvinavo ir Šunskų parkams, o Želsvoje esantis žaliasis skveras tapo susibūrimų ir minėtinų datų šventimo vieta. Atnaujintos ir kitų kaimiškųjų seniūnijų gatvės ir pėsčiųjų takai.

ES parama neaplenkė ir savivaldybės švietimo įstaigų. Rygiškių Jono, Igliaukos bei Sūduvos gimnazijos tapo modernios, šiuolaikiškos ir labiau atitinkančios jaunosios kartos lūkesčius bei poreikius. Mažųjų savivaldybės gyventojų kasdienybėje taip pat atsirado pokyčių. Modernizavus „Rasos“ ir „Vaivorykštės“ darželius, vaikučiai su platesnėmis šypsenomis žengia į įprastą savo dieną, kupiną naujų pažinimų ir draugų.

Gyventojų susidomėjimą ir padidėjusį lankytojų skaičių fiksuoja Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos kolektyvas. Po rekonstrukcijos ir remonto darbų duris atvėrusi biblioteka, pasauliui parodė naują, šviežią ir inovatyvų savo veidą. Iš eilinės, niekuo neišsiskiriančios bibliotekos, ji tapo viena moderniausių ir daugiausia lankytojų ne tik iš savo miesto, bet ir kitų Lietuvos savivaldybių, sulaukiančia kultūros ir pažinimo meka.

Visai neseniai naujomis spalvomis sušvitęs Moksleivių kūrybos centras vaikų ir jaunimo užimtumui pasiūlys 17 naujų neformaliojo vaikų švietimo programų. Perplanuotose patalpose įrengtos modernios, kūrybiškumą skatinančios edukacinės erdvės kvies jaunimą nelikti abejingu ir tobulinti savo įgūdžius mėgstamoje veikloje.Marijampolė3

Siekiant kuo geriau ir tinkamiau pasirūpinti senyvais vienišais žmonėmis ir suteikti jiems galimybę turėti patogią, saugią ir orią socialinę priežiūrą bei tinkamas socialinės globos sąlygas buvo vykdyta Marijampolės socialinės pagalbos centro Kartų namų padalinio plėtra ir remonto darbai. Dabar čia – daugiau vietų seneliams įsikurti ir patogesnė bei tinkamesnė aplinka jų kasdieniam gyvenimui. Sutvarkytame ir iš pagrindų atnaujintame pastate Vytauto gatvėje įsikūrė socialiniai būstai, kuriuose šiandien gyvenimą kuria marijampoliečiai.

Prisidėta ir prie Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos bei Liuteronų bažnyčios tvarkybos darbų. Ypatingo kruopštumo ir didelio dėmesio detalėms reikalaujantys remonto darbai dar labiau atskleidė, kokie unikalūs ir neįkainojami objektai yra bažnyčios.

Visada vienas iš pagrindinių prioritetų išlieka verslo skatinimas ir darbo vietų kūrimas savivaldybėje. Siekiant užtikrinti verslo plėtrą, naujų investicijų į mūsų regioną pritraukimą ypatingas dėmesys buvo skirtas Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtrai. Sukurta patogi infrastruktūra užtikrino milijoninių investicijų pritraukimą ir konkurencingų darbo vietų sukūrimą. Šiuo metu visoje LEZ teritorijoje sėkmingai vykdoma ir toliau plečiama privataus verslo veikla tik įrodo, kad investuoti į tinkamos infrastruktūros sukūrimą ir plėtrą buvo tinkamas ir pasiteisinęs sprendimas, kuris atnešė naudą mūsų savivaldybės gyventojams.

Marijampolė2

„Europos sąjungos lėšomis vykdytų projektų ir padarytų darbų tiesioginę naudą jaučiame visi. Kiekvieną dieną vaikštome sutvarkytomis gatvėmis, džiaugiamės gražia aplinka, važiuojame patogiais keliais, lankomės atnaujintose ir moderniose viešosiose įstaigose. Visi dideli ir smulkesni mūsų gyvenamosios aplinkos gerinimo darbai didžiąja dalimi buvo vykdyti pasinaudojant ES paramos lėšomis. Buvimas Europos dalimi padėjo mums tapti vakarietiška ir šiuolaikiška valstybe, o Marijampolei – vienu iš gražiausių miestų Lietuvoje. Pasikeitusį Marijampolės veidą ypač pastebi ir vertina miesto svečiai”, – kalba Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE