Artėjant didžiosioms žiemos šventėms pakilią nuotaiką nesunku prarasti susidūrus su finansiniais sukčiais, kuriems paskutinysis metų mėnuo tampa pačiu darbymečiu. Apgaulingos reklamos ir laiškai, neegzistuojančios prekės, netikri paskolų pasiūlymai – tai tik dalis metodų, kuriuos kasmet tobulina sukčiai. Finansų ekspertai sako, kad šiuo metu ypač svarbu išlikti budriems ir mokėti atpažinti galimas grėsmes.
„Nors sukčiavimo mastai visus metus išlieka gana dideli, artėjant šventėms dauguma iš mūsų pasidaro lengviau pažeidžiami – atsipalaiduojame, tampame patiklesni, be to, šventės visuomet susijusios ir su didesnėmis išlaidomis, tad susiduriame su finansiniais iššūkiais. Būtent šiuo laikotarpiu sukčiai pasinaudoja mūsų skubėjimu ir pasitikėjimu, siekdami apgauti ir pasisavinti mūsų pinigus. Šiuo metu žmonės praranda budrumą, todėl labai svarbu žinoti apie dažniausiai naudojamas apgavystes ir būti atsargiems“, – teigia Tomas Bataitis, finansų valdymo ir skolinimo platformos „Creditea“ vadovas.
Naujausiais Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje dažniausiai pasitaikiusios ir pavojingiausios apgaulės formos buvo telefoninis sukčiavimas, investicinis sukčiavimas ir susirašinėjimo el. paštu perėmimas.
Praėjęs ketvirtis išsiskyrė itin didele sukčiams pervestų lėšų suma – gyventojų ir įmonių patiriami nuostoliai išaugo daugiau nei 30 proc. ir pasiekė net 4,8 mln. eurų. Iš viso užfiksuoti beveik 3 tūkst. bandymų iš gyventojų išvilioti pinigus.
Ankstesnių metų PPPKC statistiniai duomenys rodo, jog paskutinysis metų ketvirtis – prieššventinis ir kalėdinis laikotarpis – sukčiams pats darbingiausias.
Atsainus požiūris ir skubotumas
Prieš šventes daugeliui žmonių asmeninių finansų klausimai tampa itin jautria tema, tad padaugėja ir atvejų, kai netikri skolintojai išnaudoja patiklių žmonių pasitikėjimą ir siūlydami viliojančias paskolų sąlygas pasisavina jų pinigus.
Atskirti, ar siūloma finansinė paslauga yra sukčiavimas, gali būti sudėtinga, tačiau tam tikri ženklai dažnai sukčius leidžia atpažinti.
Vienas iš jų – išankstinių apmokėjimų už paslaugas reikalavimas. Sukčiai dažnai prašo sumokėti vadinamuosius paskolos administravimo ar paskolos suteikimo mokesčius dar prieš suteikiant paskolą.
„Į tai labai svarbu atkreipti dėmesį, nes šis sukčiavimo būdas yra vienas dažniausių ir gana sunkiai pastebimas. Visi, kas bent kartą yra ėmę kreditą, žino, kad pasirašant sutartį su skolintoju tam tikras mokestis gali būti taikomas, nebent kredito bendrovė pritaiko nuolaidą. Tačiau patikimi skolintojai šiuos mokesčius įtraukia į skolos grąžinimo grafiką arba išskaičiuoja iš paskolos sumos, o ne prašo mokėti iš anksto. Visuomet tai patikrinkite“, – perspėja „Creditea“ vadovas.
Kitas dažnas požymis – sutikimas suteikti paskolą be kliento finansinės situacijos ir kreditingumo patikrinimo. Žmonėms, kuriems paskolą gauti dėl prastos kredito istorijos yra sunku, tai gali atrodyti patrauklu, tačiau tai vienas požymių, kad susidūrėte su sukčiais arba nepatikimais skolintojais.
„Patikimos finansinės įstaigos vertindamos paraišką gauti paskolą visuomet analizuoja kliento kreditingumą, galiausiai tai numato ir teisės aktai. Tad automatiškai turėtų kelti įtarimų galimybė paskolą gauti nepaisant finansinių galimybių. Tikri skolintojai sprendimą priima remdamiesi kredito istorija, pajamomis, įsiskolinimo lygiu ir pan.“, – sako finansų ekspertas.
Galiausiai jis priduria, kad raudona šviesa nedelsiant turėtų užsidegti, jei tariamas kreditorius skubina, spaudžia priimti greitus sprendimus, tikina, kad pasiūlymas galioja ribotą laiką arba tokių pasiūlymų kiekis yra ribotas. Oficialios licencijuotos kredito kompanijos leidžia klientams susipažinti su sutarties sąlygomis, užduoti klausimus ir ramiai apsispręsti.
Ar skolintojas tikras?
Retkarčiais sukčiai išsiduoda kur kas lengviau, tačiau priimant finansinius sprendimus reiktų būti akylesniems ir tam skirti daugiau dėmesio. T. Bataitis sako, kad apsimetėliai ne itin daug dėmesio skiria ar tiesiog nemoka kontaktuoti kokybiškai.
Gaunami dokumentai ar elektroniniai laiškai neretai būna pilni gramatinių klaidų, o interneto svetainės atrodo neprofesionali. Patikimi skolintojai užtikrina aiškų ir profesionalų bendravimą bei naudoja saugias, gerai parengtas svetaines.
Taip pat svarbu patikrinti, ar skolintojas yra oficialiai registruotas.
„Prieš užmezgant bet kokius ryšius reikia įsitikinti, kad finansų įstaiga turi veiklos licenciją ir yra įtraukta į reguliuojančių institucijų sąrašus. Tačiau kartais pakanka ir paprasčiausios paieškos internete. Jei normalios informacijos nerandate, greičiausiai įmonė yra netikra“, – priduria T. Bataitis.
Sukčiavimo būdų žino daugybę
Su finansinių sukčių išmone kasmet susiduria tūkstančiai lietuvių – pinigus bandoma pasisavinti išviliojant asmeninę informaciją, prisijungimus prie bankų sistemų, parduodant neegzistuojančias prekes ir t.t.
Anot T. Bataičio, žmonėms visų pirma reikėtų niekuomet nepamiršti vieno dalyko – asmeniniai duomenys ir prisijungimai prie bankų paskyrų turi būti saugomi itin akylai, jų niekuomet niekas neprašo nei laiškais, nei skambučiais, nei juo labiau SMS žinutėmis.
Pastaruoju metu gyventojai neretai sulaukia laiškų ir iš siuntų tarnybomis apsimetančių sukčių, prašoma sumokėti mokesčius už sulaikytus siuntinius ir pan. Be to, šventiniu laikotarpiu patariama atidžiau vertinti ir mažiau žinomus interneto prekybininkus – vis dažniau pirkėjai įsigyja neegzistuojančias prekes ar paslaugas.
