Šiemet įsibėgėjęs 24 mln. vertės projektas „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas“ – tik dalis geležinkelio triukšmą slopinančių priemonių, kurias įgyvendina „LTG Infra“ vystydama ir modernizuodama šalies geležinkelio tinklą. Gyventojų apklausos duomenys rodo, jog net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą ir net 71 proc. dėl triukšmo nenorėtų gyventi šalia geležinkelio.
„Mes girdime gyventojų nuomonę, kad geležinkelis turėtų būti kuo tylesnis. Kaip ir bet kurios transporto sistemos atveju, visiškai išvengti triukšmo nepavyks, tačiau dedamos didelės pastangos, kad triukšmas kuo mažiau trikdytų gyventojus: vykdant bet kurį su geležinkeliu susijusį projektą svarstomos papildomos triukšmo sumažinimo galimybės, taip pat vykdomi atskiri tiksliniai triukšmo taršos mažinimo projektai“, – sako LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Siekiant sumažinti triukšmo problemą, šiuo metu net 7 Lietuvos miestuose vykdomas projektas „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas“. Pagal jį šiemet vien Klaipėdoje, daug dėmesio sulaukusiame Vitės rajone, bus pradėta 2 km ilgio ir vidutiniškai 6,5 m aukščio triukšmo slopinimo sienutės statyba, kuri pagerins akustines gyvenimo sąlygas beveik 4,5 tūkst. gyventojų.
Bendra triukšmo mažinimo programos vertė – 24 mln. eurų, iš kurių net 85 proc. bus finansuojami ES struktūrinių fondų lėšomis. Likusius 15 proc. finansuos AB „LTG Infra“ bei savivaldybės.
Įgyvendinant projektą ir kituose Lietuvos miestuose, kur nustatytos triukšmingiausios vietos bus įrengiamos geležinkelio triukšmą slopinančios priemonės – triukšmo slopinimo sienutės, apželdinti plotai šalia geležinkelio, įrengti pylimai, vykdomas langų ir durų keitimas.
„Tačiau ir be specialių triukšmo slopinimui skirtų projektų galima vardinti visą eilę įgyvendintų, pradėtų įgyvendinti ar planuojamų darbų, kurių pasekmė – ne tik modernesnis geležinkelis, bet ir ramesnis gyvenimas šalia jo“, – sako K. Sankovski.
Prie geležinkelio keliamo triukšmo mažinimo prisidės ir „LTG Infra“ pradėtas vykdyti geležinkelio ruožo nuo Vilniaus iki Klaipėdos elektrifikavimas, mat elektriniai lokomotyvai yra gerokai tylesni už dabar naudojamus dyzelinius.
Kaip vieną gerosios praktikos pavyzdžių galima paminėti ir Kauno mazgo modernizavimą pritaikant jį „Rail Baltica“ reikmėms. Mieste buvo įrengtos papildomos triukšmą slopinančios sienutės, įrengti specialūs triukšmą slopinantys padėklai po bėgiais, gyventojų prašymu nakties valandomis Kauno geležinkelio mazge eismas reguliuojamas ne garsiakalbių, o individualių ryšio priemonių pagalba.
Įrengiant europinio standarto bėgius ruože nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Kauno triukšmo problema spręsta visuose miestuose, per kuriuos eina šis geležinkelis – Kazlų Rūdoje, Marijampolėje bei mažesnėse gyvenvietėse.
