Gėlių kūrybos menas – grožis ir prabanga

Reikia daug kantrybės ir ne vienerių metų, kad selekcininko kuriama gėlė įgytų norimą formą ir spalvų gamą, kad šias savybes įsisavintų ir ateityje perduotų kaip savo išskirtinės veislės bruožus. Šioje kūryboje išlieka daug netikėtumų ir paslapties, gausu ne tik džiaugsmo bet ir nusivylimų. Selekcija – labai įdomus, tačiau ir gana brangus užsiėmimas, reikalaujantis ne tik specialių žinių, bet ir begalės kruopštaus darbo. Rugpjūčio 17 d. Kalvarijoje vyko Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos narių išaugintų kardelių, jurginų ir kitų šiuo metu žydinčių augalų paroda. Jubiliejinė – penktoji – gėlių paroda skirta garsiam selekcininkui, kalvarijiečiui Jonui Auksuoliui Liutkevičiui.

Eksponatų ir dalyvių gausa

Gėlių augintojai ir jų veislių kūrėjai iš Marijampolės, Kalvarijos, Alytaus, Šiaulių, Panevėžio, Merkinės, Babtų, Zarasų bei Kauno botanikos sodo šiai ekspozicijai pristatė apie 1000 veislių žydinčių gėlių, kurių didžioji dalis – jų pačių sukurtos. Parodoje dalyvavo selekcininkai ir kolekcionieriai Antanas Markevičius, Virginija Gasiūnaitė, Auksė Cibulskaitė, Zita Siaurusevičienė, Daiva Macijauskaitė, Meilutė Močiškytė, Gediminas Siudikas, Arūnas Balsevičius, Danutė Simonaitienė bei Lietuvos selekcininkų draugijos pirmininkas, Europoje pripažintas jaunas mokslininkas Edvinas Misiukevičius, kuris į parodą atvežė ir įspūdingą viendienių kolekciją.

Lietuvos gėlių selekcininkų draugijos garbės narė dr. Danutė Jadvyga Dainauskaitė parodoje pristatė ir kiekvienam selekcininkui padovanojo savo knygą „Lietuvių gėlės tėvynėje ir svetur“, kurioje sukaupta begalė vertingos informacijos apie gėlių selekciją, jų veisles.

Vos pusdienį Kalvarijos parapijos salėje veikusios žydinčios parodos lankytojai galėjo ne tik pasigėrėti nuostabiais žiedais, bet ir išrinkti gražiausią jurginą, kardelį bei kitus žydinčius augalus. Taip pat buvo puiki galimybė susitikti ir pabendrauti su žinomais Lietuvos selekcininkais, gėlių augintojais, gauti vertingų patarimų.

Gėles pristatė garsūs Lietuvos selekcininkai ir naujokai

Viena iš parodos organizatorių, žinoma Marijampolės regiono selekcininkė Danutė Simonaitienė parodoje pristatė per 200 savo išaugintų jurginų ir kardelių, daugiau kaip pusė iš jų – pačios selekcininkės sukurti. Dvi Danutės jurginų veislės pelnė aukščiausius įvertinimus ir parodos apdovanojimus – tai „Sniego kąsnis“ ir „Rudens simfonija“.

„Jurginas „Sniego kąsnis“ – žemaūgis, labai gausiai žydintis, jo spalva sunkiai nusakoma – nėra visiškai balta lyg ir švelniai kreminė. Šiuo metu tokios neapibrėžtos spalvos ypač ant bangos. Visi ieško kažko neįprasto, įdomaus. Beje, pernai šis jurginas vos neiškeliavo į kompostą – man jis pasirodė nevertas dėmesio, bet pasigailėjau, palikau ir štai šiemet jis tapo parodos nugalėtoju. Dar kartą įsitikinau, kad jurginą be penkerių auginimo metų nereikia išmesti, nes jis netikėtai gali atskleisti savo ypatingąsias savybes“, – sako Danutė, savo laukuose auginanti net kelis šimtus jurginų veislių.

Kitas apdovanojimą pelnęs jos kūrybos  jurginas „Rudens simfonija“ koralo spalvos, kuri šiais metais itin madinga. Pati Danutė sako net nenutuokusi, kad būtent šios veislės atkreips dėmesį, ji prioritetą teikė raudonžiedžiui jurginui „Bučinukui“, tačiau šiam gražuoliui, dar teks palaukti savo šlovės valandos.

Pirmą kartą jurginų ir kardelių selekcininkų parodoje dalyvavo alytiškė gėlių augintoja ir kolekcininkė Auksė Cibulskaitė.

Ji pristatė 16 jurginų ir 20 kardelių veislių. Viso savo gėlių plotuose Auksė augina apie 100 veislių kardelių ir apie 20 veislių jurginų. Anot jos, meilė gėlininkystei yra išsiugdoma, visu tuo ji susidomėjo maždaug prieš 15 metų. Gėles Auksė augina senelių sodyboje, už 30 km nuo Alytaus.

„Reikia turėti kitą pagrindinį darbą, kad galėtum investuoti į gėles. Šitas malonumas yra brangus ir reikalaujantis daug darbo jei nori turėti tai, kas yra gražiausia, madingiausia ir išsaugoti tai, ką turi. Tačiau visa tai teikia labai daug džiaugsmo, darbas su gėlėmis tarsi savotiška meditacija. Į sodybą sugrįžtu tik savaitgaliais ir pirmiausia apeinu gėlynus bei pasidžiaugiu išsiskleidusiais žiedais. Gėlės reikalauja daug dėmesio ir meilės, smagu, kad kažkam jos patinka, žmonės noriai lanko mūsų parodas. Mums, gėlių augintojams, svarbu parodyti, jog ne vien Olandijoje auginamos gražiausios gėlės, kad jų didelė gausa yra ir Lietuvoje. Nemažai lietuvių selekcininkų gėlių veislių yra pripažintos ir aukštai įvertintos pasaulinėse parodose“, – tikino A. Cibulskaitė.

Žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir svetur

Savo asmeninę ir Kauno botanikos sodo jurginų, kardelių bei kitų žydinčių augalų kolekcijas Kalvarijos parodoje pristatė iš šio krašto kilęs Vytauto Didžiojo Universiteto botanikos sodo kolekcijų ir ekspozicijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius. Botanikos sodas parodoje eksponavo apie 100 jurginų, apie 50 kardelių veislių ir nemažai kitų įdomių žydinčių augalų. Iš viso botanikos sode, pasak A. Balsevičiaus, yra auginama apie 1500 veislių jurginų, o kardelių kolekcija gerokai kuklesnė – apie 100 veislių.

„Metai buvo gana sausringi, tad gėlėms ir jų augintojams jie buvo sudėtingi. Kauno botanikos sodas žemės ūkio akademijoje turi apie hektaro dydžio selekcinį lauką, tai yra neišsenkantis fondas. Ten galime kurti gėlių veisles. Kiek jų bus sukurta, priklauso nuo to, kiek tam selekcininkas gali skirti laiko ir darbo. Be to, nepakanka sukurti, yra visa procedūra norint naują veislę užregistruoti. Pavyzdžiui, jurginų veislės yra registruojamos tik Britanijoje ir tai daro Karališkoji sodininkystės draugija. Jie kiekvienais metais išleidžia specialų registrą, kuriame yra smulkiai aprašyti visi naujosios veislės ypatumai ir tai yra oficialiai paskelbiama. Kiekviena augalų gentis yra registruojama kitoje vietoje. Pasitaiko ir kuriozinių atvejų, kai selekcininkai mėgina sau prisiskirti ne pačių išvestas veisles, tačiau tai pavieniai atvejai, nes kiekvieno selekcininko garbės reikalas būti tikruoju gėlės veislės autoriumi. Selekcininkai dėl veislių įvairovės tarpusavyje keičiasi augalais, yra tikrai geranoriški, nes juos jungia bendra aistra šiai gražiai veiklai“, – įdomius gėlininkystės užkulisius praskleidė dr. A. Balsevičius.

Pasak jo, pasakyti kokie žiedai gražiausi net ir profesionalui nėra paprasta, nes egzistuoja augalų mados, kurios kasmet keičiasi. Antai šiemet dominuoja kuklumas ir pastelinės spalvos, tad pirmąja vieta buvo apdovanotas žemaūgis jurginukas „Sniego kąsnis“. O štai pernai karaliavo ryškiaspalvis Paryžiaus parodoje gavęs itin aukštus įvertinimus prancūziškas jurginas „Tera Botanica“.

Šiemet populiari koralo spalva, tad parodos eksponatų vertintojai atkreipė išskirtinį dėmesį į šios spalvos gėles. Kokios mados bus kitais metais niekas nežino, kartais tai būna visiškai netikėta.

Rugsėjo 20 d. dr. A. Balsevičius savo 4 jurginų veisles pristatys Paryžiuje, kur susirenka selekcininkai iš viso pasaulio, o gėles vertina net 12 narių profesionalų komisija. Vėliau aukščiausius įvertinimus pelnę jurginai būna auginami specialiame lauke Prancūzijoje, kur saugojamas jų veislių tapatumas.

Įvertinti ir prizais, ir pagyrimais

Lietuvos selekcininkų draugijos jubiliejinėje parodoje specialistų vertinimo komisija ir žiūrovai išrinko šiuos jiems labiausiai patikusius eksponatus. Dekoratyvinių jurginų kategorijoje I vieta skirta „Freda schwarze nacht“ veislės jurginui (A. Balsevičius), II vieta – „Aidas“ (M. Močiškytė), III vieta – „Karalius be karūnos“ (V. Gasiūnaitė); žemaūgių jurginų kategorijoje I vieta atiteko „Sniego kąsnis“ veislės jurginui (D. Simonaitienė), II vieta – V. Gasiūnaitės kol kas bevardžiam sėjinukui, III vieta – „Lida“ (M. Močiškytė). Žiūrovų prizas atiteko jurginui „Kenora Macop – B“ (D. Simonaitienė). Kardelių veislėms I vieta skirta 457 „Orientalistas“ (A. Markevičius),

II vieta 201 „Fotošopas“ (A. Cibulskaitė, A. Markevičius), III vieta – 595 „Prieš aušrą“ (D. Macijauskaitė). Kardelis „Prieš aušrą“ tapo ir žiūrovų prizo laimėtojas.

Parodą Kalvarijoje aplankęs Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika,

negailėjo gerų žodžių gėlių veislių kūrėjams bei parodos rengėjams:

„Kai sužinojau apie šią parodą, net nedvejojau, kad turiu čia atvykti, nes mane tai  asmeniškai domina. Juolab, kad Lietuvoje yra mažai tokių entuziastų ir ši bendruomenė nėra didelė. Atvykau ne tik palaikyti gražios iniciatyvos, bet ir užmegzti ryšį su Lietuvos selekcininkų draugijos vadovybe, kurie turi idėjų, nori, kad veikla būtų puoselėjama ir plėstųsi. Šie žmonės atstovauja

Lietuvą užsienio parodose ir tai yra sritis, kurioje mes turime ką parodyti. Tiek Kauno botanikos sodo, tiek individualios kolekcijos yra išties didelės ir žinomos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei pasaulyje. Todėl labai svarbu, kad tas darbas būtų tęsiamas ir išliktų. Džiugu, kad paroda sulaukė labai daug susidomėjusių ir renginys tikrai pavykęs, tad belieka tik padėkoti organizatoriams“.

Kalvariją užliejo gėlių banga

Visos gėlės, kurios buvo eksponuojamos parodoje, jai pasibaigus buvo išdovanotos. Didžiuliai glėbiai jurginų bei kardelių atiteko vyrų chorui ,,Monte Dolada“ (Alpago, Italija) bei chorui ,,Sonantem“ (Kalvarija, Lietuva), tądien koncertavusiems Kalvarijos sinagogoje, daug gėlių nukeliavo į Kalvarijos bažnyčią, jomis apdalintos aplinkinės parduotuvės, kavinės, parodos lankytojai ir tiesiog atsitiktiniai praeiviai.

Kauno botanikos sodas neabejingus grožiui ir gėlėms kviečia apsilankyti, kur šiuo metu vyksta jurginų dienos, o rugpjūčio 30 d. čia bus surengta tarptautinė jurginų paroda, į kurią suvažiuos nemažas būrys jurginų augintojų iš įvairių šalių ir pristatys savo naujausias kolekcijas.

Milda Kudirkaitė

Autorės nuotraukos