Turėti rūkančius kaimynus nemalonu, tačiau mūsų sveikatai daug labiau kenkia rūkantys šeimos nariai. Klinikos „Biofirst” gydytoja pulmonologė Aušra Kaletkienė atvira: kartais atrodo, kad cigaretę per filtrą traukiantis žmogus yra mažiau pažeidžiamas nei šalia jo sėdintis ir kvėpuojantis iškvepiamais tabako dūmais.
„Žmonės, kurie gyvena kartu su rūkančiais ir yra priversti rūkyti pasyviai, rizikuoja susirgti plaučių vėžiu, obstrukcine plaučių liga, nekalbant apie bronchitą, astmą, alergijas ir panašiai. Pasyvus rūkymas labiausiai kenkia pažeidžiamiausiems – kūdikiams, mažiems vaikams, besilaukiančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms bei žmonėms, kurie serga lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis”, – kalba A. Kaletkienė.
Žinutė dažnai sergančių vaikų tėvams
Lietuvoje uždraudus rūkyti balkonuose, ne vienas rūkalius persikėlė prie atviro lango ar ventiliacijos angos. Gydytoja A. Kaletkienė sako, kad kaimynų rūkalų kvapas gali būti nemalonus ir erzinantis, o dalelės gali patekti ir nusėsti mūsų namuose, tačiau reikšmingos žalos mūsų kvėpavimo takams tai greičiausia nepadarys. Kas kita – alergijos.
„Jeigu žmogus yra alergiškas, serga alergine sloga arba astma, reakciją jam gali sukelti net vienkartinis pabuvimas rūkančio kaimyno aplinkoje. Net ir mažos dalelės, dūmų pavidalu patekusios į aplinką, nusėdusios ant paviršių ar mūsų odos, gali veikti kaip dirgiklis ir sukelti priepuolius”, – sako A. Kaletkienė.
Alergines reakcijas gali sukelti ir buvimas automobilyje, kuriame yra rūkoma, ypač – vaikams. Pasak gydytojos pulmonologės, bet koks toksinas mūsų aplinkoje gali dirginti ir kenkti, ypač mažam, besivystančiam vaiko organizmui, kurio autoimunines reakcijos dar tik vystosi, o imunitetas tik susipažįsta su aplinka. Kaip organizmas reaguoja su aplinka, priklauso nuo kiekvieno vaiko, kiek jis yra jautrus ir kiek laiko jam tenka išbūti aplinkoje, kurioje yra rūkoma.
„Kartais tėvai ir gydytojai spėlioja, kodėl vaikas dažnai serga sloga, ausies uždegimu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, suserga astma ar alerginėmis odos ligomis, kartojasi dermatitai. Galime net nepagalvoti, kad tai susiję su buvimu aplinkoje, kurioje rūkoma”, – sako A. Kaletkienė.
Neįvertiname nuorūkų pavojaus
Pasak gydytojos, apie tretinį rūkymą ir jo žalą kol kas kalbama per mažai. Lygiai taip pat kol kas galima tik spėti, kokį poveikį mūsų sveikatai turės didėjantis aplinkos užterštumas cigarečių nuorūkomis.
„Civilizaciją atspindi tai, ką randame šiukšlėse, o mūsų šiukšlėse dominuoja plastikas, balionai iš vaikų švenčių, traškučių pakeliai ir cigarečių nuorūkos. Pažiūrėkime, kiek mes išmetame cigarečių nuorūkų – kiek jos kenkia augalijai, kiek nikotino patenka į vandenynus”, – kalba A. Kaletkienė.
Problemą didina ir vienkartinių elektroninių cigarečių surinkimo ir perdirbimo iššūkiai. Jose yra iki 80 cheminių medžiagų, įskaitant sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, alavas ir švinas. Nemažai žmonių vienkartinių elektroninių cigarečių vis dar atsikrato lengviausiu keliu – išmesdami į šiukšliadėžes ir komunalinių atliekų konteinerius.
Alternatyvūs bedūmiai gaminiai, įskaitant kaitinamo tabako įtaisus bei elektronines cigaretes, JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) laikomi ir kai kuriose šalyse rekomenduojami kaip mažiau žalinga alternatyva ir viena iš priemonių, padedančių mesti rūkyti. A. Kaletkienės manymu, padedant žmonėms mesti rūkyti ypač svarbu užtikrinti, kad elektroninės cigaretės nebūtų prieinamos paaugliams.
Baidote uodus? Išeikite iš kambario
Greičiausiai nėra namų, kuriuose nebūtų naudojami namų kvapai, kvapiosios žvakės ar smilkalai. Visi jie skleidžia eterinių aliejų daleles, kurias įkvepiame. Tai, kiek įkvėptos dalelės pažeidžia kvėpavimo takus, labai priklauso nuo imuninės mūsų sistemos, tačiau svarbu žinoti, kad ir šie iš pirmo žvilgsnio nekenksmingi daiktai nėra jau tokie nekalti.
„Jeigu kontaktas su kvapiomis medžiagomis neilgas ir retas, dažniausiai nieko nenutiks, bet žmonėms, labiau linkusiems į alergines reakcijas, net ir maža įkvėpta dalelė gali sukelti priepuolį, o ilgiau ir dažniau būnant alergeno aplinkoje gali išsivystyti alerginės ligos, tokios kaip alerginis rinitas, atopiniai dermatitai, odos pažeidimai, taip pat ir alerginė astma”, – kalba gydytoja.
A. Kaletkienė ypač įspėja dėl kvapiųjų medžiagų, kurios naudojamos atbaidyti vabzdžius. Jų instrukcijoje rašoma, kad įjungus negalima būti toje pačioje patalpoje, bet ne visi žmonės tai perskaito. Prisikvėpavus cheminių medžiagų gresia kvėpavimo takų infekcijos, sloga, bronchitas ar kosulys, apie kurių tikrąją priežastį galima nė nenujausti.
Pranešimas spaudai
