Vaiko teisių gynėjų turimi statistiniai duomenys rodo, jog per šių metų devynis mėnesius gautų pranešimų skaičius, lyginant su praėjusiais metais, šoktelėjo į viršų daugiau nei 20 proc. O rugsėjį pranešimų sulaukta daugiausiai, tad vaiko teisių gynėjai reagavo kas 9 minutes.
Toks išaugęs pranešimų skaičius siejamas su mokinių grįžimu į ugdymo įstaigas, aktyvesniu jų įsitraukimu į socialinį gyvenimą ir didesnėmis visuomenės, ypač mokyklų bendruomenių, galimybėmis pastebėti ir atpažinti sunkumus, su kuriais susiduria vaikai.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, atėjus rudeniui vaiko teisių gynėjams tenka kur kas dažniau reaguoti į gaunamus pranešimus, lyginant su ramesniu vasaros laikotarpiu. Pačių pranešimų ir pranešėjų pobūdis taip pat šiek tiek skiriasi – į aktyvesnį socialinį gyvenimą įsitraukusius vaikus ir jų išgyvenamas problemas lengviau pastebi visuomenė bei mokyklų bendruomenės. Tokį su vaikais dirbančių žmonių aktyvumą patvirtina daugiau nei 40 proc. per metus išaugęs pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, gautų būtent iš ugdymo įstaigų, skaičius.
„Šį rugsėjį sulaukėme itin didelio skaičiaus pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus – vaiko teisių gynėjams teko reaguoti dėl daugiau nei 5 tūkst. atvejų. Tikėtina, jog toks reagavimo ir pagalbos poreikis kilo arčiausiai vaiko esantiems žmonėms pastebėjus jo elgesio ir nuotaikų pokyčius, kuriuos dažnai iššaukia sunkumai, lydintys vaiką tiek namų aplinkoje, tiek mokykloje ar kitoje socialinėje erdvėje – dėl išgyvenamų smurtinių situacijų, patiriamų patyčių, mokymosi iššūkių bei bendravimo su bendraamžiais keblumų“, – sako I. Skuodienė.
Jos teigimu, prasidėjus mokslo metams, mokytojams, būrelių vadovams, vaiko draugams ir specialistams, dirbantiems aplinkoje, kurioje vaikas praleidžia daugiausia laiko, yra kur kas lengviau pastebėti, kokiomis emocijomis vaikas gyvena, ką išduoda jo bendravimas ir elgesys, kaip keičiasi jo pamokų ir užsiėmimų lankomumas, mokslo pasiekimai, kada formuojasi žalingi įpročiai ir pan. Dažnai tokie pastebėti pokyčiai tampa nuogąstavimais dėl vaiko patiriamų sunkumų ir paskatina aplinkinius pranešti svarbią informaciją vaiko teisių gynėjams bei suteikia galimybę jam padėti.
Nors daugiausia pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų sulaukiama iš policijos, gydymo įstaigų ir vaiko gerovės srityje dirbančių specialistų, bet pastaruoju metu ypatingai aktyvūs buvo ugdymo įstaigų atstovai, vaiko artimieji bei patys vaikai, kurie vis dažniau praneša vaiko teisių gynėjams apie saugumo trūkumą.
Per šiuos metus – galimai pustrečio tūkstančio smurtą patyrusių vaikų
Per 2023 m. devynis mėnesius vaiko teisių gynėjai sulaukė daugiau nei 42 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių – apie 20 proc. daugiau pranešimų nei tokiu pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Daugiau nei 70 proc. šiemet gautų pranešimų buvo pasitvirtinę kaip vaiko teisių pažeidimai.
„Nors iki šių metų pabaigos dar liko keli mėnesiai, tačiau šiai dienai gautų pranešimų skaičius netrukus gali susilyginti ir perkopti praėjusių metų pabaigoje fiksuotus duomenis. Matome, kad akivaizdus gaunamų pranešimų augimas atspindi didesnį visuomenės pastabumą vaikui, jo savijautai ir aplinkai bei norą padėti, jeigu tam tikri vaiko siunčiami ženklai kelia susirūpinimą. Taip pat didėjantis pasitvirtinusių pranešimų skaičius atliepia žmonių gebėjimą tikslingai pranešti apie pastebėtus galimus vaiko teisių pažeidimus, kuriuos pavyksta vis geriau atpažinti“, – sako I. Skuodienė.
Remiantis naujausiais duomenimis – vien per devynis šių metų mėnesius galima suskaičiuoti virš 2,5 tūkst. galimai nuo smurto nukentėjusius vaikus. O apžvelgiant jų statistiką pagal smurto formas matyti, jog šiais metais – per devynių mėnesių laikotarpį – daugiausia pranešimų buvo gauta dėl fizinio smurto, o mažiausiai – dėl vaiko nepriežiūros. Lyginant su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis, šiais metais seksualinio smurto atvejų padaugėjo apie 27 proc., o fizinio ir psichologinio – virš 30 procentų.
Tarnybos vadovė atkreipia visuomenės dėmesį, jog smurtas prieš vaikus vis dar išlieka didelio masto problema, tad siekiant norimo pokyčio – nulinės tolerancijos smurtui prieš vaikus – yra svarbus visų įsitraukimas ir susitelkimas: vaiko poreikius suprantančios ir atliepiančios artimiausių žmonių aplinkos, sąmoningos ir aktyviai apie galimus vaiko teisių pažeidimus pranešančios visuomenės bei vaiko gerovės srityje bendradarbiaujančių bei kompleksinę pagalbą šeimoms teikiančių institucijų.
Kilus klausimams, vaiko teisių gynėjai kviečia žmones pasikonsultuoti skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
