In memoriam Elena Ruzgienė

Elena RUZGIENĖ

 1921-2019

Po ilgos, gražios ir prasmingos gyvenimo kelionės mus paliko Elena Ruzgienė, Šakių Garbės pilietė, tautodailininkė veteranė įvertinta daugybe padėkų, surengusi ne vieną savo darbų parodą, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, Lietuvos tautodailininkų tapybos darbų parodos-konkurso Adomo Varno premijai laimėti laureatė, 2010 m. „Aukso vainiko“ laureatė už tapybos darbus, 2008 m. Mažosios Lietuvos menininkės Lidijos Meškaitytės konkurso laureatė, viena iš laureatų tapybos darbų, skirtų Jonui Mačiuliui-Maironiui, konkurse. Jos paveikslai puošia ne vieną liaudies meno galeriją, muziejų, daugybė jų išdovanota, parduota, išsivežiota net po užsienį, daugybė dar ir namuose. Net du kartus 1998 ir 2002 m. yra pelniusi Šakių rajono savivaldybės „Aitvaro“ apdovanojimą, skiriamą labiausiai tais metais pasižymėjusiems Šakių krašto kultūros žmonėms. Elena nuo pat mažumės svajojusi, jos žodžiais tariant, paišyti pasiekė tiek, kad ne vienas dailininkas, tapęs visą gyvenimą, galėtų pavydėti. Per daugiau nei 30 kūrybos metų yra nutapiusi per 1000 paveikslų.

Tautodailininkė tapybai, didžiausiai gyvenimo aistrai, atsidavė vėlokai. Tik užaugus vaikams ir abiems Ruzgiams išėjus į pensiją, abu juos pagavo tas nenumaldomas noras viso matyto, išjausto pasaulio grožį perteikti drobėje spalvų kalba. Kaip pradėjo, taip ir tapė aliejumi ant drobės, nieko nekopijuodama, nesižvalgydama į kitus. Vienintelis šaltinis buvusi atmintis, tad iš atminties tuos vaizdus ir perkėlė drobėn. Čia ir slypi jos kūrybos unikalumas. Už nepakartojamą žvilgsnį į dingusį Lietuvos kaimą, jo buitį, žmones E.Ruzgienės tapyba įvertinta prestižiškiausių liaudies meno kūrėjų konkursuose.

E. Ruzgienė buvo aktyvi tautodailininkų bendrijos „Dailius“ narė. Turbūt nepraleidusi nė vieno respublikinio „Zyplių žiogų“ plenero, bendrijai atstovavusi įvairaus lygio parodose ir jose pelniusi sėkmę, visada geranoriška, puikiai bendraujanti, todėl vis apsupta norinčių pasikalbėti.

E. Ruzgienė savo gyvenimu įrodė paprastą tiesą: kūrybos sparnai žmogų veda savo keliais nepaisydami amžiaus, pakviečia nerimastingam skrydžiui netgi tuomet, kai, rodos, reikėtų tik gyvenimo saulėlydžio ramybe mėgautis… „Mano širdis labai jauna, pilna sumanymų, bet kūnas jau gerokai susidėvėjęs“, – sakydavo ji, bet mintyse vis dar matydama pavasarį, vis dar save besidarbuojančią sodelyje, sodinančią savo gėles, kurios, beje, buvo labai svarbios jos kūryboje.

Atrodo, tiek daug nudirbo Elena per savo gyvenimą, bet vis kalbėdavo, ką dar reikėtų padaryti. Jos svajonė buvo atkurti drobėse buvusius Šakių miesto vaizdus, pastatus, kuriuos kažkada užfiksavo nuotraukose su savo vyru Valentinu.  Deja…

Visų Šakių gyventojų, kūrybos brolių atmintyje Elena Ruzgienė išliks šviesuliu, gana ryškiai švietusiu visu savo gyvenimu, kūryba ir meile.

 

 

Šakių rajono savivaldybės meras ir administracija, Šakių rajono tautodailininkų bendrija „Dailius“

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas