Išgirdę „Google“ atstovu ar banko darbuotoju prisistatančio asmens balsą telefono ragelyje, įpraskime pasakyti sau „Stop“ ir nutraukime pokalbį.
Nes jums skambina tikrai ne jie, o jais apsimetantys sukčiai, norintys prisikapstyti iki jūsų banko sąskaitų ir jas ištuštinti. Prisidengdami „Google“, banko ar policijos darbuotojų vardu sukčiai kiekvieną dieną skambina Lietuvos gyventojams. Džiugu, kad dauguma žmonių tapo atsparūs jų pinklėms ir iš karto nutraukia pokalbį, tačiau vis dėlto ne vienas patenka ant jų meškerės kabliuko ir praranda tūkstančius eurų.
Nuo sukčių nukenčia rusiškai suprantantys žmonės, kadangi skambinusieji beveik šimtu procentų šneka šia kalba. Sukčių auka tapusi 65-erių šiaulietė prisiminė, nuo ko viskas prasidėjo. Paskambinęs nepažįstamasis moteriai pranešė, kad nulaužta jos „Google“ paskyra, tad tikėtina, kad tai padarė į jos pinigus banke nusitaikę sukčiai. Šiaulietė buvo įspėta, kad tuoj su ja susisieks banko darbuotoja, kuri imsis priemonių sąskaitai apsaugoti. Nukentėjusioji netrukus sulaukė banko darbuotoja prisistačiusios moters telefoninio skambučio ir paaiškinimo, kad, norint išvengti bėdų, būtina prisijungti prie jos sąskaitos ir patikrinti, kokia yra situacija. Pasimetusi šiaulietė nepažįstamajai padiktavo visus elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, jos įtikinta į savo telefoną įsidiegė neva antivirusinę, o realiai kenkėjišką programą, į namus atvykusiam nepažįstamam vyrui, neva banko kurjeriui, atidavė banko mokėjimo kortelę.
Aferistų siūlomos programos yra tikrų tikriausi virusai. Įdiegtos išmaniajame telefone jos sieks perimti galimybę sekti klaviatūros paspaudimus ar daryti ekrano nuotraukas. Taip siekiama prieiti prie aukos dokumentų, slaptažodžių, banko kortelės duomenų ar net įgauti galimybę nepastebimai patvirtinti prisijungimą.
Sukčiai moteriai nuo telefono atsitraukti neleido pora valandų – kad tik ji kam nors nepaskambintų ir neatsipeikėtų. Vyšnia ant torto buvo paskutinis pokalbis. Paskambino neva policijos pareigūnas ir, pranešęs, kad įtariamieji sulaikyti, liepė moteriai rašyti pareiškimą policijai. Moteris parašė, tik, nesulaukdama tolesnės instrukcijos, pati paskambino į policiją klausti, ką jai toliau daryti.
Jai buvo paaiškinta, kad nei „Google“, nei banko ar policijos darbuotojai telefonu neklausinėja žmonių jų elektroninės bankininkystės duomenų ir sužinojo, kad ji tapo sukčių auka. Ir šios sukčių atakos reziumė – iš šiaulietės sąskaitos į nepažįstamo asmens sąskaitą išplaukę tūkstančiai eurų bei tūkstantinės šiaulietės vardu paimtos paskolos, kurios iš pradžių buvo pervestos į jos sąskaitą, vėliau pinigai perpumpuoti į svetimas sąskaitas.
Norint išvengti analogiškos tragedijos, universali taisyklė būtų net nesivelti į pokalbį, kitame telefono ragelio gale išgirdus nepažįstamą rusiškai kalbantį asmenį, kad ir kuo jis prisistatytų. Įpraskim pasakyti sau „Stop“, kad ir kaip jus gąsdintų nepažįstamasis.
