Liepos 24-25 dienomis kartu su grupe Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos narių lankiausi Karaliaučiaus krašte. Draugijos pirmininkės V. Mickuvienės dėka man, ir mano bendrakeleiviams pasitaikė puiki galimybė patyrinėti šį kraštą. Aš pati jame lankiausi gal prieš tris dešimtmečius, tad buvo labai įdomu pajusti, kuo gi kvėpuoja K. Donelaičio žemė šiomis dienomis. Pirmasis mūsų sustojimas – Stalupėnai. Užsukome į K.Donelaičio vardu pavadintą biblioteką. Čia dirbančios moterys nuoširdžiai papasakojo apie poeto žingsnius šiame miestelyje. Susitikome su Kultūros skyriaus vedėja I. Opriško, kuri pakartojo savo kvietimą kokiam nors mūsų miesto kolektyvui apsilankyti jų miesto šventėje rugsėjo pradžioje ir kartu aplankyti Poeto memorialą. Vėliau vykome į Tolminkiemį ir trumpam prisilietėme prie K. Donelaičio gyvenimo ritmo, dar kartą bandėme suvokti, kur slypi šio žmogaus didybė. 
Už 8 km įdomus savo istorine praeitimi Romintos kaimas, rusiškai neveltui pavadintas Krasnolesje (gražus miškas). Jame dirba Aleksejus Sokolovas. Važiuodami pas jį į svečius, stabtelėjome prie Romintos girioje per tuo pačiu vardu pavadintos upės stūksančio gelžbetoninio 30 m. aukščio tilto, kuris sužavėjo savo dydžiu. Tai Vokietijos praeities didybės simbolis, geležinkelio linijos reliktas. Vėliau mus pasitiko Vištyčio etno-istorijos muziejaus vadovas ir įvairių edukacinių programų įkvėpėjas Aleksejus. Žavėjomės jo pasakojimu, kuris spinduliavo meile pasirinktam darbui. Mokėjimas prakalbinti akmenį visiems paliko stiprų įspūdį.
Išvyka nebuvo vien pažintinė. Lazdynėliuose, K.Donelaičio gimtinėje, pirmiausia sutvarkėme aplinką prie paminklinio akmens. Toliau istorijos didybės pėdsakų ieškojome Insterburgo (Įsručio) pilyje. Dabar pilies griuvėsiuose, pačiame miesto centre, veikia istorijos ir menų centras, vyksta meno plenerai, inscenizuojami viduramžių pilių festivaliai ir, svarbiausia, daug dėmesio skiriama vaikams ir jaunimui.
Vykdami į nakvynės vietą Karaliaučiuje būtinai turėjome sustoti prie Herkaus Manto žuvimo vietos, tai t.p. buvo vienas iš mūsų kelionės tikslų. Narkyčiai (Meždurečje) mažas kaimelis prie federalinio kelio. Laipteliai veda į aukštumėlę, kur marijampoliečiai, vadovaujami V. Gaulios pastatė prūsų vadui paminklą, varinę į tris dalis padalintą žalčio figūrą, kuri, deja, dėl politinių sąlygų labai trumpai tepabuvo (džiaugiamės, kad nors aplinka nušienaujama). Jau vakarėjant čia, kaip kiekvieną kartą, palikome savo apsilankymo pėdsakus – sutvarkytą teritoriją ir uždegtas žvakeles, mintimis persikėlėme į tuos laikus, kai Herkus Mantas buvo žymiausias prūsų karo vadas. Antroji diena buvo skirta Karaliaučiui. Žavėjomės gotikine katedra, apsilankėme vokiečių filosofo I.Kanto muziejuje, grožėjomės senamiesčiu, ieškojome lietuviškos dvasios ženklų. Aplankę Krantą (Zelenogradską), jaukų senovinį kurortą, pasivaikščioję promenada, išsimaudę Baltijoje, pasukome Lietuvon.
Rima Dragūnevičienė, Marijonų gimnazijos mokytoja, ir nuotraukų autorė
Vida M ickuvienė, Marijampolės Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkė
