Marijampolės savivaldybės administracijoje kiekvieną dieną savo žiniomis, jautrumu ir žmogiškumu dalijasi 18 skyrių ir 6 seniūnijų kolektyvai. Galbūt ne visi gyventojai žino, ką veikia kiekvienas iš jų, su kokiais iššūkiais susiduria ar kokias istorijas slepia jų kasdienybė. Kartais net patys kolegos nustemba sužinoję, kiek daug rūpesčio ir širdies yra įdedama ten, kur iš pažiūros – tik formalumai.
Tęsiame rubriką „Ką veikia ta savivaldybė?“ – čia kiekvieną savaitę atversime duris į vis kitą skyrių, kalbinsime čia dirbančius žmones, klausysimės jų minčių ir dalinsimės istorijomis, kurios gimsta iš rūpesčio ir pašaukimo, ir paneigsime įvairius susikurtus mitus.
Šiandien atveriame duris į Investicijų ir verslo skatinimo skyrių, o mūsų pašnekovas – skyriaus vedėjas Darius Cinaitis.
Koks buvo Jūsų pirmasis darbas ir ar norėtumėte jį dar kartą išbandyti?
Jei turime omenyje bet kokią veiklą, už kurią gaunamas atlygis, tai tokių darbų teko „paragauti“ jau paauglystėje. Vasaromis dirbau įvairiausius darbus: ravėjau cukrinius runkelius, klodavau šaligatvius, mūrijau sienas, dažiau lubas, padėdavau turguje ar kioske, net teko sėsti prie traktoriaus vairo. Visi šie darbai buvo tarsi praktinė gyvenimo mokykla – ne tik dėl uždarbio, bet ir dėl supratimo, kiek skirtingų patirčių gali praturtinti žmogų.
Studijų metais, kai šalis išgyveno nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį ir ekonominį nestabilumą, kartu su kurso draugais užsiimdavome nedideliu „verslu“ – tai buvo mūsų būdas prisidurti prie stipendijos ir kartu patirti, ką reiškia savarankiškumas. Vėliau, jau baigęs studijas, pradėjau dirbti verslo įmonėje, kur teko atlikti muitinės tarpininko funkcijas – rengti importo, eksporto dokumentus, sąskaitas. Šios patirtys davė labai daug, o kai kuriuos iš senų įgūdžių tenka pritaikyti ir dabar.
Įdomu ir tai, kad visi mano skyriaus kolegos turi įvairiapusės patirties verslo sektoriuje – bankuose, gamybos, paslaugų, prekybos įmonėse. Todėl mes ne tik teoriškai, bet ir praktiškai žinome, kaip veikia kita darbo pusė, kokie iššūkiai laukia versle.
Kaip atrodo įprasta Jūsų skyriaus darbo diena?
Mūsų rytas prasideda panašiai kaip daugelyje savivaldybės padalinių – peržiūrime darbus, terminus, gautus dokumentus, elektroninius laiškus, per įvairias sistemas perduotą informaciją. Tačiau tuo rutina ir baigiasi. Toliau diena tampa labai dinamiška – vieną akimirką gali tęsti pradėtą projektą, kitą – spręsti visai netikėtą klausimą ar iškilusią problemą. Todėl, nors darbas yra planuotas, jame nestinga ir netikėtumų, kurie padaro kiekvieną dieną vis kitokią.
Kas Jus motyvuoja kasdien ateiti į darbą?
Mano didžiausia motyvacija – galimybė prisidėti prie pokyčių, kurie gyventojams tampa matomi ir apčiuopiami. Kiekvienas projektas, kurį pradedame, vėliau pavirsta atnaujinta gatve, parku, mokyklos ar darželio erdve, įmonei palankia infrastruktūra. Smagu žinoti, kad esi ne tik stebėtojas, bet ir aktyvus proceso dalyvis.
Motyvuoja ir tai, kad mūsų darbas apima daugelį sričių – tenka bendrauti su verslu, su bendruomenėmis, su valstybės institucijomis. Vieną dieną kalbiesi su ministerijos specialistais apie teisės aktus, kitą – su rangovais dėl darbų kokybės ar su bendruomenės nariais apie jų idėjas. Toks įvairiapusiškumas įkvepia.
O dar – kasdieniai susitikimai su kolegomis. Kai dirbi su komanda, kuria gali pasitikėti, su kuria daliniesi ne tik užduotimis, bet ir kasdieniais rūpesčiais bei džiaugsmais, darbas tampa prasminga bendryste.
Kaip apibūdintumėte savo vadovavimo stilių?
Vadovaujant man artimiausias horizontalaus bendradarbiavimo principas. Nesu tas, kuris tik skirsto užduotis ir kontroliuoja – pats esu aktyviai įsitraukęs į kasdienius darbus. Turiu savo projektų paketą, kuriuos administruoju nuo pradžios iki pabaigos, todėl gerai žinau visas procedūras.
Labai vertinu savo kolegų atsakingumą – pasitikiu jais, žinau, kad jie patys geba savarankiškai priimti sprendimus. Įsitraukiu tada, kai reikia padėti spręsti sudėtingesnius klausimus ar priimti sprendimus. Tai leidžia išlaikyti balansą tarp vadovavimo ir buvimo komandos dalimi.
Ką Jūsų darbas reiškia gyventojams?
Labiausiai tikiu, kad mūsų darbas gyventojams reiškia jaukesnę aplinką, patogesnes gyvenimo sąlygas ir modernesnes viešąsias erdves. Bet dar daugiau – jis reiškia galimybes. Kiekvienas investicinis projektas yra žingsnis į tai, kad jaunimas galėtų rasti čia įdomų, gerai apmokamą darbą, kad šeimos turėtų patrauklią aplinką auginti vaikus, kad žmonės jaustųsi, jog jų kraštas gyvena kartu su jais.
Jei mūsų pastangos padeda bent daliai žmonių priimti sprendimą likti Marijampolėje ir čia kurti savo ateitį, tai yra pats didžiausias mūsų darbo įvertinimas.
Kokia buvo juokingiausia situacija darbe, kurią prisimenate su šypsena?
Per kelis dešimtmečius jų buvo ne viena, bet kai kas įstrigo ilgam. Kartą į kabinetą užėjo žmogus, kurį daugelis jau buvo paskelbę mirusiu. Paaiškėjo, kad supainiota dėl vardo ir įmonės – tikrasis velionis buvo visai kitas, o šis žmogus ramiai gyveno ir net nesuprato, kodėl jo taksi įmonė buvo išregistruota.
Koks būtų Jūsų skyriaus darbo tempas – kaip šachmatai, maratonas ar „Formulė 1“?
Mūsų darbas labiausiai primena ilgą maratoną. Projektai nuo idėjos iki įgyvendinimo dažnai trunka ne vienerius metus, kartais net dešimtmečius. Pavyzdžiui, Laisvosios ekonominės zonos idėją pradėjome dar 2004 metais, o iki šiol nuosekliai tęsiame darbus, investuojame į infrastruktūrą ir kuriame sąlygas verslui.
Tačiau būna ir „šachmatų partijų“ – kai reikia iš anksto numatyti kelis žingsnius į priekį, kad rastume geriausią sprendimą. O kartais užklumpa ir „Formulė 1“, kai netikėtai iškyla problemų, kurias būtina išspręsti čia ir dabar. Tokių situacijų, tiesą pasakius, galėtų būti mažiau – tuomet galėtume ramiai tęsti savo maratoną.
Koks yra didžiausias mitas apie Jūsų darbą, kurį norėtumėte paneigti?
Dažnai manoma, kad mūsų darbas yra sausas, nuobodus ir „popierinis“. Tačiau realybė visai kitokia. Mes dirbame su skirtingų sričių projektais – švietimo, socialinių paslaugų, turizmo, viešųjų erdvių, verslo. Kiekvienas projektas – tai nauja tema, nauji žmonės, nauji iššūkiai. Tai reiškia, kad mūsų darbas yra labai įvairiapusis, kupinas bendravimo su bendruomenėmis, įmonėmis, institucijomis. Dokumentai tik atspindi tai, kas vyksta gyvai – o gyvai vyksta daug ir įdomaus.
Kokia buvo sudėtingiausia, bet kartu labiausiai įkvepianti situacija darbe?
Labiausiai įsiminė laikai, kai paraiškas agentūroms reikėjo teikti popieriuje. Viena paraiška užimdavo kelis segtuvus, svėrė 20–30 kilogramų, o kiekvieną lapą reikėjo sunumeruoti, pasirašyti ir suantspauduoti. Kartą paraišką reikėjo parengti itin skubiai – vos per kelias dienas. Likus parai iki termino, visa komanda dirbo iki šeštos ryto. Atrodė, kad tai – neįmanoma užduotis, bet mes ją įveikėme. Tąkart supratome, kad net pačiose sudėtingiausiose situacijose, kai visi dirbame išvien, galime pasiekti rezultatą. Tai buvo ir didžiulis iššūkis, ir komandinės dvasios pergalė.
Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate?
Didžiausias iššūkis – nuolat kintantys teisės aktai ir didžiulis jų kiekis. Kartais atrodo, kad vos spėjame sekti pokyčius, o vienas praleistas niuansas gali sukelti rimtų problemų. Kitas sudėtingas aspektas – griežti terminai. Projektų procesai yra labai „pririšti“ prie datų, todėl net maža klaida ar delsimas gali kainuoti daug.
Dar vienas iššūkis – požiūris, su kuriuo vis dar tenka susidurti: „savivaldybei tiks ir taip“. Tokį mąstymą reikia keisti, nes gyventojai nusipelno kokybiškų sprendimų, o mūsų pareiga – užtikrinti, kad taip ir būtų.
Jei darbe turėtumėte supergalią, kokia ji būtų?
Norėčiau turėti stebuklingą mygtuką, kurį paspaudus visi pamatytų esmę – kad svarbiausia yra žmonės ir jų gyvenimo kokybė, o ne procedūrų gausybė. Kartais atrodo, jog grimztame į beprasmiškų taisyklių liūną, kuris trukdo greitai ir racionaliai įgyvendinti gerus sprendimus. Supergalia, leidžianti supaprastinti procesus ir nukreipti visų dėmesį į realų rezultatą, būtų didžiausia pagalba mūsų darbe.
Kokį įprotį ar tradiciją savo skyriuje įvestumėte, jei galėtumėte? O gal jau įvedėte?
Skyriuje turime gražią tradiciją švęsti gimtadienius – kad kolega tą dieną jaustųsi ypatingas ir niekuo nereikėtų rūpintis. Taip pat nepamirštame kovo 8-osios, visada surandame būdų pasveikinti koleges. Seniai kirba mintis įvesti tradiciją dažniau kartu išeiti už darbovietės sienų – į teatrą, muziejų, bendras išvykas. Manau, tokios patirtys praturtintų mūsų komandą dar labiau.
Kuo labiausiai didžiuojatės iš to, ką Jūsų skyrius nuveikė per pastaruosius metus?
Pastaraisiais metais pavyko atlikti daug svarbių darbų, susijusių su naujuoju 2021–2027 metų ES paramos laikotarpiu. Parengėme ir pateikėme vertinti didžiąją dalį suplanuotų projektų paraiškų, pasirašėme finansavimo sutarčių, pradėjome viešosios infrastruktūros modernizavimo darbus. Tai buvo kruopštus ir atsakingas pasirengimo etapas, kuris užtikrins, kad ateinančiais metais turėsime kuo gyventi ir kuo džiaugtis.
Kokia yra pagrindinė Jūsų skyriaus misija?
Mūsų misija – labai aiški ir įrašyta pačiame skyriaus pavadinime. Investicijų ir verslo skatinimo skyrius užtikrina finansavimą viešosios infrastruktūros projektams, kad gyventojų kasdienybė būtų jaukesnė ir patogesnė. Kartu rūpinamės smulkiu verslu – padedame jam augti, o kartu kuriame palankias sąlygas stambesnių investicijų atėjimui. Iš esmės mūsų tikslas – kad Marijampolė būtų patraukli vieta gyventi, dirbti ir kurti ateitį.
