Marijampolės savivaldybės administracijoje kiekvieną dieną savo žiniomis, jautrumu ir žmogiškumu dalijasi 18 skyrių ir 6 seniūnijų kolektyvai. Galbūt ne visi gyventojai žino, ką veikia kiekvienas iš jų, su kokiais iššūkiais susiduria ar kokias istorijas slepia jų kasdienybė. Kartais net patys kolegos nustemba sužinoję, kiek daug rūpesčio ir širdies yra įdedama ten, kur iš pažiūros – tik formalumai.
Rubrikoje „Ką veikia ta savivaldybė?“ – atvėrėme duris į vis kitą skyrių ar seniūniją, kalbinome čia dirbančius žmones, klausėmės jų minčių ir dalijomės istorijomis, kurios gimsta iš rūpesčio ir pašaukimo, ir, tikimės, kad paneigėme įvairius susikurtus mitus.
Šiandien atveriame duris į Sasnavos seniūniją, kalbiname seniūnę Ramoną Šilerytę – Cvirkienę, kuri tapo mūsų paskutine pašnekove.
Koks buvo Jūsų pirmasis darbas ir ar norėtumėte jį dar kartą išbandyti?
Mano pirmasis darbas buvo labai seniai – tėčio įmonėje, dirbant su knygų leidyba. Tai buvo gera gyvenimo mokykla: išmokau atsakomybės, kruopštumo ir kantrybės. Ar norėčiau grįžti? Gal trumpam – dėl nostalgijos ir knygų kvapo, bet šiandien žinau, kad mano vieta yra ten, kur kasdien sutinku žmones.
Kaip atrodo įprasta Jūsų skyriaus/seniūnijos darbo diena?
Planuoji vieną, o diena atneša visai ką kita. Darbo diena pilna dokumentų, skambučių, gyventojų klausimų ir netikėtų situacijų. Rutinos mažai – Sasnavoje kiekviena diena turi savo charakterį.
Kas Jus motyvuoja kasdien ateiti į darbą?
Žmonės ir jausmas, kad mano darbas turi prasmę. Kai matai, kad gali padėti, nuraminti ar bent jau nukreipti teisinga kryptimi – tai geriausia motyvacija.
Kaip apibūdintumėte savo vadovavimo stilių?
Žmogiškas ir paremtas pasitikėjimu. Vertinu komandą, atvirą bendravimą ir atsakomybę. Man svarbu, kad kiekvienas jaustųsi girdimas ir reikalingas.
Kokią frazę dažniausiai kartojate darbe?
„Ieškom sprendimo.“ Nes net sudėtingiausiose situacijose svarbiausia ne problema, o tai, kaip ją išspręsti.
Kokia buvo juokingiausia situacija darbe, kurią prisimenate su šypsena?
Juokingų situacijų pasitaiko dažnai, ypač susijusių su gyvūnais. Esu ir nuo žąsų kieme bėgusi, ir per pirmuosius darbo mėnesius tapusi tikra ūkininke – teko globoti ūkio gyvulius. Tuo metu buvo ir sunku, ir juokinga, o dabar – tik šypsena.
Jei Jūsų darbo vieta būtų pavadinta pagal filmą ar serialą, koks tai būtų pavadinimas?
„Misija: įmanoma“ – nes net sudėtingiausiose situacijose mes ieškome, kaip padaryti, o ne kodėl neįmanoma.
Koks būtų Jūsų skyriaus darbo tempas – kaip šachmatai, maratonas ar „Formulė 1“?
Maratonas su „Formulės 1“ elementais – kartais reikia kantrybės ir ilgo plano, o kartais – labai greitos reakcijos.
Koks yra didžiausias mitas apie Jūsų darbą, kurį norėtumėte paneigti?
Kad seniūnijoje darbas ramus, monotoniškas ir vyksta tik prie popierių. Iš tiesų tai nuolatinis sprendimų ieškojimas, didelė atsakomybė ir darbas su labai skirtingomis situacijomis. Dažnai daugiau laiko praleidžiu ne kabinete, o gyvai – laukuose, keliuose, kiemuose ar susitikimuose su žmonėmis, nes tik būnant vietoje galima iš tikrųjų pamatyti, suprasti ir rasti geriausius sprendimus.
Kokia buvo sudėtingiausia, bet kartu labiausiai įkvepianti situacija darbe?
Kai pavyksta išspręsti problemas, kurios žmones kamavo metų metus. Matyti palengvėjimą ir viltį – tai akimirkos, kurios suteikia daugiausia prasmės.
Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate?
Riboti resursai, dideli lūkesčiai ir situacijos, kuriose nėra vieno teisingo sprendimo. Tačiau būtent tai ir skatina ieškoti kūrybiškų sprendimų.
Jei darbe turėtumėte supergalią, kokia ji būtų?
Norėčiau turėti supergalią akimirksniu sutvarkyti visus kelius – taip, kad jie būtų lygūs, saugūs ir… niekada daugiau nesusidėvėtų. Manau, tai būtų pati populiariausia supergalia Sasnavoje.
Ką Jūsų darbas reiškia gyventojams?
Pagalbą, išklausymą ir buvimą šalia. Seniūnija dažnai yra pirmoji vieta, kur žmonės kreipiasi, kai reikia sprendimų ar paprasto žmogiško supratimo.
Kokį įprotį ar tradiciją savo seniūnijoje įvestumėte, jei galėtumėte? O gal jau įvedėte?
Atvirą bendravimą – kad kiekvienas gyventojas jaustųsi laukiamas ir drąsiai ateitų pasikalbėti. Manau, tai jau po truputį tampa mūsų kasdienybe.
Kuo labiausiai didžiuojatės iš to, ką Jūsų seniūnija nuveikė per pastaruosius metus?
Kad per trumpą laiką pavyko įsiklausyti, susipažinti su seniūnija ir jos žmonėmis bei pradėti dėlioti aiškią kryptį į priekį. Didžiuojuosi užmegztu dialogu su gyventojais ir tuo, kad žingsnis po žingsnio pradedame judėti sprendimų link.
Kokie šiuo metu yra pagrindiniai Jūsų seniūnijos veiklos prioritetai?
Gyventojų gerovė ir gyvenamosios aplinkos gerinimas – tai mūsų kasdienis pagrindas. Tačiau ne mažiau svarbu grąžinti gyvybę į kaimiškas vietoves: kurti naujas veiklas, erdves ir iniciatyvas, kad žmonės turėtų ką veikti, kur susitikti ir kodėl pasilikti. Norisi, kad seniūnijoje netrūktų judesio, bendrystės ir kad kiemuose vėl klegetų vaikų juokas.
Kokia yra pagrindinė Jūsų seniūnijos misija?
Būti arčiausiai žmogaus – girdėti, padėti ir kartu kurti gyvą, saugią ir stiprią Sasnavos bendruomenę.
