Iš prieškario Kazlų Rūdos kasdienybės

Šiame straipsnyje apžvelgsime žinutės formos „naujienas“ iš praeities. Šį kartą atrinkau keletą tekstų publikuotų Pirmos Lietuvos Respublikos spaudoje. Šie informaciniai pranešimai buvo skirti išskirtinai Kazlų Rūdos miesteliui. Plėtojamos rimtos, o kartais šypseną sukeliančios temos.

1931 m. publikacijoje rašoma, kad „Dar 1928 m. kilo reikalas ir sumanymas įkurti ugniagesių komandą. Bet lig 1930 m. vis buvo vargas su įstatais, todėl organizacija liko nepatvirtinta.

Praeitais metais įvyko pirmas susirinkimas, kuriame buvo išrinkta valdyba ir prasidėjo darbas. Bet pirmoji valdyba pasirodė visai neveikli. Tada vieno asmens iniciatyva buvo vėl sušauktas susirinkimas. Jame išrinkta nauja valdyba iš pirmininko – atsargos karininko p. Samochalovo. Sekretoriumi tapo p. Mačiūnas, kasininku – p. Petrikanskis, ūkvedžiu – p. Levinskas, vicepirmininku – p. Štreinikis.

Kadangi būsima ugniagesių organizacija visiškai neturėjo lėšų, tad prasidėjo aukų rinkimas. Buvo aplankyti visi miestelio gyventojai ir surinkta apie 1 000 tūkstantis litų aukų. Dar apie 2 000 liko pasižadėjimuose. Tokiai naudingai organizacijai aukojo visi gyventojai, tačiau didžiausio namo Kazlų Rūdoje savininkė p. G. nieko nedavė sakydama, kad ji savo namą apdraudusi 40 000 tūkstančių.

P. Varšavskis aprūpino ugniagesius pirmąja rankine mašina. Už surinktus pinigus valdyba nupirko žarnų ir kitų įrankių. Tokiu būdu prasidėjo Kazlų Rūdos ugniagesių komandos stiprėjimas. Į naują komandą pirmą savaitę užsirašė 50 žmonių.

Dabar kiekvieną sekmadienį daromi rikiuotės pratimai ir ugniagesių taktikos, kurias skaito senas ugniagesys p. Kaminskas.

Tokiu būdu mūsų ugniagesiai ne tik turi pasitikėjimo ir simpatijų gyventojų tarpe, bet ir patys diena iš dienos stiprėja. Jau prasideda kalbos apie nuosavų ugniagesių namų statybą. Nors dar neturi nei lėšų, nei sklypo, tačiau prie gerų norų viską galima padaryti.“

Kitoje trumpoje publikacijoje minima miestelio geležinkelio stotis ir jos bufetas.

Pabrėžiama, kad „Visose didesnėse Lietuvos geležinkelių stotyse yra bufetai. Čia galima užkąsti ir išgerti. Žinoma, kaip po tokiuose, visur už užkandį ir gėrimą imama keliolika nuošimčių brangiau, nei iš tikrųjų kainuoja. Tačiau Kazlų Rūdos geležinkelio stoties bufete už užkandį ar gėrimą imama su saiku. Bufeto savininkas p. A. Matiejūnas-Valevičius nėra toks „lokamnas“ ant pinigų. Pasak jo, jei brangiai imsi, nieko nepelnysi, tik visus žmones nuo savęs atbaidysi. Todėl vertėtų ir kitų stočių bufetų savininkams šį pavyzdį sekti.

Dar vienoje publikacijoje teigiama, kad 1938 m. „Marijampolės rajono Žemės ūkio draugija Kazlų Rūdoje atidarė krautuvę ir urmo prekių sandėlį. Dabar plačioji visuomenė žymiai geriau aprūpinama įvairiomis kasdieninio vartojimo prekėmis. Krautuvės vedėju pakviestas būti žinomas Kazlų Rūdoje verslininkas p. Bružas.

Pati krautuvė daro tikrai malonų įspūdį. Patalpa parinkta labai geroje vietoje: erdvi, šviesi, kokių Kazlų Rūdoje maža yra. Be kolonialių prekių krautuvė urmu ir detaliai dar parduoda druską, cukrų, cementą, žibalą, naftos produktus, trąšas ir kita.

Nors vietos verslininkai šiuo kooperatyvu nėra labai patenkinti, tačiau reikia tikėtis, kad jų požiūris greit pasikeis. Urmo prekių sandėlys ateityje jiems patiems bus naudingas.“

1925 m. rašoma apie miestelio atsigavimo ženklus: naujas užeigas, pušynų sveiką orą ir organizacijas. Teigiama, kad „Pas mus gražu, ypač vasarą. Mažutis gan jaukus miestelis skęsta puikiuose pušynuose ir gėlynuose. Vasarą iš visų kampų, ypatingai iš Marijampolės, suvažiuoja žmonės tyru oru pakvėpuoti, pasidžiaugti pušynais, pauogauti.

Vos keletą metų atgal be stoties, be pušyno ir poros bakūžių čia beveik nieko daugiau nebuvo. Šiandien jau yra aikštė, keletas gatvių, bažnyčia, turgavietė, elektros stotis, paštas, teismas, policija, „Blaivybės“ traktierius (užeiga) su svaigalais ir alinė. Turime ir klubą.

Organizacijų irgi netrūksta: šauliai, soc. demokratai, ūkininkai, žemdirbių prof. sąjunga, pavasarininkai, trys davatkos. Viena kas bloga, kad vietoje nėra maudyklių. Artimiausias upelis Jūra yra už dviejų kilometrų,“ – trumpą pasakojimą apie Kazlų Rūdą užbaigia  tarpukario reporteris.

 

Tomas Sušinskas

Sūduvos gidas

Sponsored Video

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE