Išaugęs žemės mokestis – dar vienas smūgis žemdirbiams

Po dvejų itin sunkių metų, kai derlius nukentėjo nuo itin didelių liūčių ir sausros, žemdirbių šį rudenį laukė dar viena nemaloni staigmena – gerokai padidėjęs žemės mokestis. Jis šiemet buvo skaičiuojamas pagal Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytas žemės sklypų vidutines rinkos vertes ir pagal kiekvienos savivaldybės tarybos individualiai nustatytus žemės mokesčio tarifus. Daug kur žemės mokestis šiemet išaugo daugiau nei dvigubai ir žemės savininkams tapo nemaža finansine našta. Kai kurios savivaldybės ryžosi ją palengvinti ir žemės mokesčiui pritaikyti lengvatas.

Brangstanti žemė išbrangino ir mokesčius

Suvalkijos žemdirbiai, gavę šiųmetes žemės mokesčio deklaracijas, buvo šokiruoti – žemės mokesčiai, lyginant su pernai, išaugo daugiau nei dvigubai! Didžiausias apskaičiuoto žemės mokesčio pokytis laukė Vilkaviškio rajono gyventojų – net 576 tūkst. eurų. Žemės mokestį Vilkaviškio rajono savivaldybėje privalo mokėti 17, 2 tūkst. gyventojų ir 164 juridiniai asmenys. Marijampolės savivaldybėje žemės mokestį mokės kiek daugiau nei 20 tūkst. gyventojų ir 327 juridiniai asmenys, jie biudžetą pagal naujus skaičiavimus turėtų papildyti daugiau nei 804,4 tūkst. eurų, juridiniai asmenys – 128,5 tūkst. eurų suma. VMI duomenimis, iš viso šalyje yra per milijoną žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų, šį mokestį mokės ne visi žemės savininkai, o 717,7 tūkst. gyventojų ir įmonių. Jie šiais metais į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 40,28 mln. eurų žemės mokesčio: gyventojai – apie 34,32 mln. eurų ir beveik 6 mln. eurų – įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Tačiau šie skaičiai gali kiek pasikeisti, mat žemių savininkai masiškai kreipiasi į savivaldybes, kad žemės mokesčiai būtų sumažinti.

Išaugę mokesčiai ypač palietė žemdirbius, kurie pastaruosius du metus niekaip neatsigauna nuo gamtos padarytos žalos, nes nuostolių jiems niekas nekompensavo. Į jų prašymus pritaikyti lengvatas, padaryti žemės mokesčiams nuolaidas, savivaldybės reaguoja skirtingai, nes nuolaidos reiškia mažesnes įplaukas į savivaldybės biudžetą. Vis tik kai kurios savivaldybės jau ryžosi pritaikyti 50 proc. žemės mokesčio nuolaidą, kai kurios iš vis nuo jo atleido, kitos vis dar trypčioja neapsispręsdamos ką daryti ir kiek procentų mokestį sumažinti, kad nenusiskriaustų savojo biudžeto. Yra ir tokių, kurios jei nebus specialiai raginamos, ketina patylomis susirinkti iš mokesčių mokėtojų daugiau nei dvigubai didesnes sumas. Beje, jei savivaldybės nekoreguos savų nustatytų žemės mokesčio tarifų, kurie kiekvienoje savivaldybėje gerokai skiriasi, šis žemės mokesčio sumažinimas bus tik vienkartinis, priešrinkiminis šou. Registrų centro perskaičiuotos žemės sklypų mokestinės vertės galios visus ateinančius 5 metus, tad viskas priklausys nuo pačių savivaldybių ar jos ryšis mažinti tarifus ir savo gyventojams palengvinti mokestinę naštą.

Vilkaviškio rajono vadovai ketina mažinti mokesčius

Vilkaviškio r. savivaldybėje buvo sušauktas susitikimas, kuriame buvo siekiama išsiaiškinti, kas padarė įtaką tokiam žymiam mokesčio padidėjimui ir kaip būtų galima jį sumažinti. Susitikime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovai: Meras Algirdas Neiberka, jo pavaduotojas Kazys Kiaulakis, Administracijos direktorius Vitas Gavėnas, Tarybos Kaimo reikalų ir aplinkos komiteto pirmininkas Arvydas Šlivinskas ir komiteto pirmininko pavaduotojas Valdas Kamaitis, VĮ „Registrų centras“ Marijampolės filialo direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Čekauskas ir šio filialo Turto vertinimo skyriaus vedėja Alma Cikockienė, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilkaviškio poskyrio vedėja Auksė Skaburskienė, Savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja Vilma Kolpakovienė ir Finansų ir biudžeto skyriaus specialistės.

Registrų centro specialistai aiškino, kad mokestinė žemės vertė apskaičiuojama pagal sudaromus pirkimo – pardavimo sandorius. Tai reiškia, kad kuo brangiau toje vietovėje parduodama ar perkama žemė, tuo daugiau auga jos mokestinė vertė. A. Cikockienė akcentavo, kad pagal statistinius duomenis, Vilkaviškio rajone žemės ūkio paskirties žemė yra pabrangusi apie 2,57 karto, atitinkamai išaugo ir mokesčiai. Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus specialistės teisinosi, kad tuo laiku, kai buvo rengiamas ir 2017 m. gegužės 26 d. tarybos sprendimu patvirtintas šių metų žemės mokesčių tarifus nustatantis dokumentas, skyrius neturėjo ir negalėjo turėti duomenų, kiek po Registrų centro masinio vertinimo rajono gyventojams padidės mokestinės žemės sklypų vertės, todėl tarifų nustatymui tai įtakos neturėjo. Kaip ir daugelyje savivaldybių tarifai buvo palikti tokie, kaip ankstesniais metais, tačiau žemės kainas išaugino Registrų centro perskaičiuotos žemės vertės.

Susitikime dalyvavusi Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilkaviškio poskyrio vedėja A. Skaburskienė pabrėžė, kad nepaisant susidariusios situacijos, apskaičiuotas ir jau pateiktas žemės mokesčio deklaracijas žemės savininkai vis tiek turi sumokėti iki lapkričio 15 dienos. To nepadarius, už kiekvieną pradelstą dieną bus skaičiuojami 0, 03 proc. delspinigiai.

Atsižvelgdamas į padidėjusias žemės sklypų vidutines rinkos vertes, į ženkliai padidėjusį žemės mokestį, Vilkaviškio sav. meras A. Neiberka inicijavo paruošti sprendimo projektą dėl lengvatų gyventojams suteikimo. Žemės mokesčio lengvatų suteikimo klausimas bus svarstomas artimiausiame – lapkričio mėnesio Tarybos posėdyje. Jeigu lapkričio mėnesio posėdyje Vilkaviškio rajono savivaldybės Taryba patvirtins sprendimą dėl lengvatų suteikimo, VMI gyventojams grąžins permokas arba padarys užskaitą kitiems metams.

Neatsiliks ir Marijampolės savivaldybės valdžia

Marijampolės savivaldybės vadovai taip pat sureagavo į Ūkininkų sąjungos bei Žemės ūkio rūmų atstovo Marijampolėje Sigučio Jundulo, savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vadovo Eugenijaus Alesiaus bei žemdirbių raginimą imtis priemonių, kad žemės mokestis būtų mažinamas. Lapkričio 7 d. ryte buvo skubiai sušauktas savivaldybės vadovų pasitarimas, kuriame buvo aptarta padidėjusio žemės mokesčio problema. Nutarta teikti Marijampolės savivaldybės Tarybai siūlymą artimiausiame posėdyje priimti žemės mokesčiui lengvatą už žemės ūkio paskirties žemę, kuri siektų 30 – 40 proc. Apie tai savivaldybės merė Irena Lunskienė ir vicemeras Povilas Isoda informavo žemdirbius atvykę į tądien vykusį Marijampolės ūkininkų sąjungos narių susirinkimą. Pasak P. Isodos, lengvatos svarstymo klausimas bus teikiamas Tarybai lapkričio pabaigoje vyksiančiam posėdžiui. Kadangi žemės mokestis turi būti sumokėtas iki lapkričio 15 d., ūkininkai privalo gautas deklaracijose sumas sumokėti iki numatyto termino (lapkričio 15 d.), kad jiems nebūtų skaičiuojama delspinigiai už pradelstą laiką. Tarybai lapkričio pabaigoje pritarus mokesčio lengvatai, Mokesčių inspekcija perskaičiuos mokesčius ir visiems žemės savininkams bus pažymėtos permokos.

Žemdirbiai teigiamai įvertino savivaldybės vadovų pažadą inicijuoti žemės mokesčio mažinimą, tačiau tikėjosi kiek didesnių nuolaidų – bent 50 proc., nes žemės mokesčiai išaugo daugiau nei 2 kartus, tad net ir sumažindama juos per pusę, savivaldybė į biudžetą susižers gerokai daugiau nei pernai. Be to, ūkininkai teigė, kad kai kreipėsi su prašymais į savivaldybę dėl žemės mokesčio lengvatų pavieniui, susidūrė su visa eile biurokratinių reikalavimų ir menka perspektyva ko nors pasiekti. Tik tuomet, kai iniciatyvos ėmėsi Ūkininkų sąjunga, vienijanti nemažai šio krašto žemdirbių, buvo atkreiptas išskirtinis savivaldybės vadovų dėmesys ir pažadėta imtis konkrečių sprendimų.

Savivaldybės merė I. Lunskienė ir vicemeras P. Isoda patikino, kad bus atlikti atitinkami paskaičiavimai, kurie lems, kiek procentų bus galima sumažinti žemės mokestį, kad nenukentėtų kitų metų biudžetas. Tačiau už šį sprendimą dar turi balsuoti savivaldybės Taryba, kuri gali tam pritarti arba ne.

Milda Kudirkaitė

Marijampolės sav. merė I. Lunskienė ir vicemeras P. Isoda (pirmas iš dešinės) žemdirbiams pažadėjo, kad Tarybai teiks siūlymą mažinti žemės mokestį.

Suvalkijos krašto žemdirbius papiktino daugiau nei dvigubai išaugęs žemės mokestis ir jie neketina su tuo taikstytis.

S. Jundulas ir E. Alesius įsitikinę, kad savivaldybės privalo mažinti žemės mokestį, nes žemdirbiams pastarieji dveji metai buvo itin sunkūs ir nuostolingi.

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas