Populiariausias pasirinkimas kelia klausimų
Paklaustas apie mėgstamiausią spalvą, daugelis nedvejodamas atsako – mėlyna. Tai statistiškai populiariausia spalva visame pasaulyje. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad šis, atrodytų, paprastas estetinis pasirinkimas gali būti susijęs su gilesniais psichologiniais procesais ir atspindėti žmogaus emocinę būseną.
Istoriniai tyrimai ir mėlynos spalvos fenomenas
Susidomėjimas ryšiu tarp spalvų pasirinkimo ir psichologinės savijautos nėra naujas. Dar 1961 metais JAV atliktame tyrime pastebėta, kad daugiau nei 40 proc. psichiatrinių pacientų savo mėgstamiausia spalva įvardijo mėlyną. Šis skaičius buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei bendrojoje populiacijoje.
Vėlesni tyrimai patvirtino panašias tendencijas. Nustatyta, kad asmenys, patiriantys didesnį nerimą, vienišumo jausmą ar depresyvias nuotaikas, dažniau linkę rinktis šaltesnius atspalvius, ypač mėlyną ir violetinę.
Dvejopa spalvos reikšmė psichologijoje
Spalvų psichologijoje mėlyna turi dviprasmišką reputaciją. Viena vertus, ji asocijuojasi su ramybe, saugumu, stabilumu ir patikimumu. Kita vertus, ši spalva siejama su liūdesiu, atsiribojimu ir melancholija – ne veltui anglų kalboje posakis „feeling blue“ reiškia liūdną nuotaiką.
Mokslininkai kelia hipotezę, kad esant prastesnei emocinei būsenai, smegenys gali būti linkusios rinktis mažiau stimuliuojančias, prislopintas spalvas. Mėlyna spalva yra suvokiama kaip nekonfrontuojanti, nereikalaujanti aktyvios emocinės reakcijos, todėl pasąmoningai gali atrodyti kaip saugesnis pasirinkimas.
Kintančios preferencijos kaip emocinis barometras
Vienas svarbiausių atradimų šioje srityje – spalvų pomėgiai nėra nekintami. Kinijoje atliktas tyrimas, kuriame stebėti depresija sergantys pacientai, atskleidė, kad jų spalvų pasirinkimas keitėsi gydymo eigoje. Prieš pradedant terapiją, dauguma pacientų rinkosi šaltus atspalvius, tokius kaip mėlyna ar violetinė.
Sėkmingai pritaikius gydymą ir pagerėjus pacientų būklei, jų pasirinkimai pasikeitė – pradėjo dominuoti šiltesnės ir ryškesnės spalvos, pavyzdžiui, geltona. Tai rodo, kad spalvų pomėgis gali veikti kaip savotiškas emocinės būsenos indikatorius.
Svarbu: tai nėra diagnozė
Būtina pabrėžti, kad mėlynos spalvos mėgimas savaime nereiškia jokių psichologinių problemų. Milijonai žmonių visame pasaulyje mėgsta šią spalvą ir yra puikios emocinės sveikatos. Moksliniai tyrimai nurodo koreliaciją, o ne priežastinį ryšį, todėl spalvos pasirinkimas negali būti laikomas diagnostiniu kriterijumi.
Pasak psichologų, kur kas daugiau informacijos suteikia ne konkretus spalvos pasirinkimas, o jo pokytis. „Jei visą gyvenimą ryškias spalvas mėgęs asmuo staiga pradeda rengtis ir suptis išskirtinai pilkais ar tamsiai mėlynais atspalviais, tai gali būti signalas, į kurį verta atkreipti dėmesį“, – teigia specialistai.
Galiausiai, spalva, kurią nesąmoningai renkamės savo aplinkoje – nuo drabužių iki interjero detalių – kartais gali tapti veidrodžiu, atspindinčiu tai, ko patys sau dar neįvardijame garsiai.
