Kybartų ugniagesiams pagaliau žybčioja šviesa tunelio gale: jie jau laukia naujos gaisrinės statybų. O štai Vilkaviškio rajono kaimo ugniagesiai ir toliau tarsi kokie nemylimi posūniai gyvena apgailėtinomis sąlygomis, važinėja akyse byrančiomis mašinomis ir nieko gero nesitiki.
Kokie dar dušai?
Kai ugniagesiai atvažiuoja gesinti gaisro, svarbiausia, kad jie dirbtų profesionaliai ir, žinoma, nepristigtų vandens.
Gražiškių ugniagesių komanda (UK) į gaisrus tikrai atvyksta su pilna cisterna: ją užpildyti nesunku iš kūdros, esančios šalia gaisrinės pastato. Tačiau grįžę iš gaisro dūmų prisigėrusiais drabužiais suodini vyrai patys neturi normalių sąlygų nusiprausti.
Naiviais klausimais apie dušus kaimo ugniagesius tik prajuokintume: tokio elementaraus ir po pelenus braidžiojantiems žmonėms būtino buities įrenginio neturi nė viena Vilkaviškio rajono kaimo gaisrinė. Tačiau Gražiškių ugniagesių pastate nėra net ir vandentiekio.
Tiesa, kriauklė yra. Greta jos ant sienos pritaisytas didžiulis plastikinis bakas, iš kurio ir atbėga vandens, o jo vyrai prisitraukia iš tos pačios kūdros ir atsiveža autocisterna. Toks vanduo tinka tik rankoms nusimazgoti, bet veido prausti niekas nerizikuoja. Mat tvenkinys yra buvusių kolūkio mechaninių dirbtuvių kieme, tad nežinia, kokių tepalų ar chemikalų žemė primirkusi. Kita vertus, vasarą, kai orams įkaitus vanduo tvenkinyje ima žaliuoti ir rūgti, juo nėra malonu plauti net ir rankas.
Vargo vakarienė
Gražiškių UK vyrai stengiasi, kiek gali. Patys tvarkosi savo patalpas, patys remontuoja automobilius, garaže stovi iš drožlių plokščių pačių ugniagesių sukalta spinta. Atvykę bandome atsukti vandens čiaupą virš varganos kriauklės, tačiau paaiškėja, kad šis ką tik sugedęs. Ugniagesiai tik šypsosi – nieko, pasitaisys ir tą.
Poilsio patalpose, t. y. kelių kvadratinių metrų kambarėlyje, stovi seni foteliai su gobelene besižiojančiomis skylėmis, kolūkio laikus puikiai prisimenantis stalas. Prakiurusios dėmėtos lubų plokštės liudija apie Gražiškiuose praūžiančias liūtis.
Nors geriamojo vandens, kaip minėta, nėra, į tualetą vaikščioti vis tiek prireikia. Šis, ačiū Dievui, yra, bet lauke: sklypo pakraštyje pastatyta lentinė būdelė, kurią, atlikusią po statybų, kažkada atidavė vienas rajono verslininkas.
Bandome prisiminti, kokios dar rajono įstaigos ar įmonės darbuotojai gyvena tokiomis graudžiomis sąlygomis? Bet atmintis tyli. Tik pasvarstai, kad taip gyvendami kaliniai teismus palaidotų po kalnais skundų.
Gražiškių ugniagesys skyrininkas Aivaras Doreika (kairėje) ir ugniagesys Romas Snabaitis juokavo, kad šiemet švęs jubiliejų: jų autocisternai sukanka 40 metų. Už ją senesnis tik Rausvės komandos automobilis.
Sugedo siurblys
Užsukę į bet kurią gaisrinę garaže prie autocisternos visuomet pamatytumėte batus ir ant jų užmautas kelnes. Speciali apranga sudėta taip, kad kuo greičiau būtų galima įšokti į drabužius, lipti į mašiną ir lėkti gesinti ugnies. Tačiau net ir į kelnes įšokęs gaisrininkas gali likti it musę kandęs, jei automobilis neužsives. Atvejį apie lemtingu momentu neužsivedusią Vištyčio autocisterną turbūt prisimena visa Lietuva, tad nebesikartosime jį pasakodami.
Visai panaši situacija buvo prieš keletą dienų, kai kilo gaisras Ožkabalių I kaime (Bartninkų sen.) ir sudegė namas. Į nelaimės vietą atskubėję Sodėnų komandos ugniagesiai išpylė cisternos turinį ant ugnies ir privažiavo prie telkinio prisitraukti vandens. Deja, siurblys nebeveikė. Ugnį tąkart užgesino kitos gaisro vietoje buvusios autocisternos.
Vilkaviškio rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas Audronius Stroginis, vadovaujantis kaimo ugniagesiams, dar kartą patvirtino, kad autocisternos – beviltiškai senos, tad panašių problemų gali kilti, o greičiausiai ir kils vis dažniau.
„Ugniagesiai dėl to nekalti, tik jų dėka tos mašinos ir važiuoja, juk į servisus važinėti neturime už ką. Sodėnų UK automobilis per dvi savaites remontuotas du kartus. Prieš kelias dienas iki minėto gaisro vyrai pakeitė siurblį sukančią detalę, viską išbandė, patikrino, viskas veikė. Tačiau po kelių dienų nuvažiavus į gaisrą mašina vandens iš telkinio jau nebepaėmė. Grįžę vyrai vėl viską išsiardė. Paaiškėjo, kad nutrūko vieno krano guma, dėl to nebuvo vakuumo. Pakeitė tą gumą – vėl gerai, bet nežinia, kas kitą kartą pabirs. Žodžiu, tokio amžiaus technika siurprizų gali pateikti bet kada“, – pasakojo A. Stroginis.
Viena už kitą senesnės
Beje, Sodėnų automobilis dar nėra pats seniausias, jam šiemet sueina tik 36 metai.
Tokio paties amžiaus, bet pačios blogiausios būklės yra Pilviškių komandos autocisterna, kuri šiemet vos ne vos įveikė techninę apžiūrą. Šiai mašinai niekad neatliktas kapitalinis remontas, o rėmo konstrukcija jau pavojingai pažeista korozijos, cisterna irgi surūdijusi. Komandos ugniagesiai ją jau ne kartą lopė skarda, virino, bet, kaip žinia, prie rūdžių privirinti nėra taip paprasta.
Pats seniausias yra Rausvės komandos automobilis. Jam šiemet sueis jau labai solidūs 44 metai. Mašinos sveikata atitinka amžių: durys iš keleivio pusės pertrūkusios ir atsidaro krestelėjus per didesnę duobę…
Praėjusią savaitę vyrai mašiną irgi remontavo, nes per karbiuratoriaus viršų ėmė bėgti degalai. Vis dėlto šiam automobiliui kažkada atliktas kapitalinis remontas, pakeista cisterna, kitos svarbios dalys. Be to, Rausvės komanda įsikūrusi tvarkingiausiame pastate ir gali džiaugtis bent jau geresnėmis nei kitos UK buities sąlygomis.
Įdomu, kad jauniausia yra prieš tris dešimtmečius pagaminta senoji Vištyčio komandos mašina, kuri pernai lemtingu momentu užgeso ir akimirksniu Vištytį per visą Lietuvą išgarsino daugiau negu jo gražusis ežeras. Tačiau vištytiškiai jau džiaugiasi savo geradario dovana, o senoji autocisterna dabar stovi kaip rezervinis transportas.
Lėšų skirs daugiau, bet visiems neužteks
Šiuo metu planuojamas Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžetas. Vilkaviškio rajono mero Algirdo Neiberkos pasiteiravome, ar jame numatyta skirti lėšų kaimo ugniagesių sąlygoms gerinti ir naujiems automobiliams įsigyti.
Mero teigimu, pirmiausia reikia baigti sutvarkyti Vištyčio gaisrinės pastatą, kad jame tilptų rėmėjo dovanotas automobilis. Priminsime, kad gaisrinės renovacijai 20 tūkst. skyrė tas pats rėmėjas, tačiau prisidėti teks ir savivaldybei.
„Kalbant apie automobilių įsigijimą nereikėtų pamiršti, kad jokia naujesnė autocisterna į senus garažus netilps, tad pirmiausia reikėtų imtis pastatų.
Dėl Gražiškių gaisrinės kalbėta, kad ją apskritai reikėtų perkelti į kitą vietą, nes ten nesutvarkyti ir žemės dokumentai. Bet pripažinkime, kad iškart visų priešgaisrinių punktų nesutvarkysime, tad reikia įvertinti turimas lėšas ir susidėlioti prioritetus, kuri komanda svarbesnė pagal vietą, pagal iškvietimų skaičių.
Tad mes svarstome pradėti nuo Pilviškių gaisrinės, kurios komanda – viena iš gaunančių daugiausiai iškvietimų į gaisrus. Be to, nereikėtų pamiršti mūsų įsipareigojimų Kybartų ugniagesiams, kuriems ruošiamasi pastatyti naują pastatą. Jam lėšų skirs departamentas, bet savivaldybė turės prisidėti prie infrastruktūros įrengimo: nutiesti kelią, įvesti vandentiekį ir elektrą. Jau vien dėl to lėšų priešgaisrinei būklei gerinti bus skirta tikrai daugiau negu pernai“, – kalbėjo meras.
Informacija paviešinta alfa.lt portale
