Kaip kalba ir emocinė sveikata susijusi tarpusavyje?

Kiekvienas iš mūsų turi skirtingas socialines, komunikavimo kompetencijas, todėl natūralu, jog dažnai naudodami kasdienę kalbą vienas kito nesuprantame. Atrodo, turėtų būti paprasta ją vartoti, tačiau neretai iškyla sunkumų ne tik bendraujant tarpusavyje, bet ir apibūdinant save, savo emocijas ar tam tikras situacijas.

Dažnam iš mūsų sunku pateikti informaciją taip, jog ją lengvai suprastų kiti, sunku kalbėtis apie kylančius iššūkius, o reiškiamas nepasitenkinimas kitais gali ne tik įskaudinti, tačiau ir virsti neapykantos kalba, kuri gali prisidėti prie visuomenės skaldymo. Pastebėjus šią problemą asociacija „Jaunimas YRA“ ėmėsi įgyvendinti projektą „Inner love“, kurio tikslas – ugdyti jaunų žmonių sąmoningumą, formuoti supratimą, pasitikėjimą bei tikrojo savęs mylėjimą. Projektą dalinai finansuoja Europos solidarumo korpuso programa. Ši programa siekia suteikti jauniems žmonėms galimybių tobulėti padedant kitiems.

Būtent projekto metu ir kilo idėja labiau gilintis į kalbos vartojimo problematiką, atrasti problemos sprendimų būdus. Jaunimui ši tema aktuali, todėl jie organizavo online diskusiją „Sakyk, ką jauti“. Diskusijos tikslas – pažinti vartojamos kalbos sąsajas su emocijomis, kurias ta kalba sukelia.

„Tai, kaip mes kalbame, kaip apibūdiname tam tikrus reiškinius, tai daro tiesioginę įtaką mūsų elgesiui bei požiūriui į kitus žmones“ – teigė Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė.

Kalba daro įtaką mūsų veiksmams ir pasaulio supratimui. Dėl to dažnai žmonės, kurie yra socialinių mažumų atstovai ar turintys psicho-sveikatos sunkumų, išsakantys savo psichologines problemas yra stigmatizuojami, tampa atskirties grupėmis. Tai dažniausiai ir yra priežastimi, dėl kurios žmonės bijo išsakyti savo emocijas bei dalintis jomis su kitais.

„Norisi motyvuoti ir pasakyti, jog esame ne vieni. Kas ketvirtas žmogus turi tam tikrų psichikos sutrikimų ir išgyvena krizinius laikotarpius“ – pasakojo visuomenės sveikatos specialistė Viktorija Andreikėnaitė.

Dėl egzistuojančios stigmos ir tabu neretai tampa sunku padėti kitiems išgyventi psichologines problemas. Iki šiol vyrauja atskirtis tarp fizinės ir emocinės sveikatos. Kartais nekaltas pasakymas: „man depresija“ tik dar labiau didina stigmą ir tai rodo, jog kalbą reikia vartoti atsakingiau, apgalvojant, kokią reikšmę bei įtaką tai daro ne tik kitiems, bet ir sau pačiam.

Neapgalvoti pasisakymai kartais virsta neapykantos kalba. Ji gali sukelti emocinį skausmą ir rimtesnes pasekmes, tačiau dažnai yra painiojama su juoko frazėmis, neetišku kalbėjimu. Neapykantos kalba dažniausiai kyla iš žmogaus, kuris nori pažeminti kitą ar dar labiau įskaudinti, sumenkinti.

Egzistuoja ir neapykantos kalbos reguliavimo problema, kurią šiuo metu kėlė valdžios atstovai, tačiau tikėtina, jog pagrindinės neapykantos kalbos atsiradimo priežastys – empatiško supratimo ir įvairovės pažinimo trūkumas. Aplink tvyro daug neapykantos bei nesupratimo, kuris neretai iššaukia ir didesnes bėdas, kurios dar labiau paaštrėjo pandemijos metu: baimė būti kitokiu, išsakyti savo mintis, vienišumas, nežinomybė, atskirtis.

Dėl to, reikėtų vadovautis keletu rekomendacijų, kurios gali padėti kiekvienam iš mūsų jaustis geriau. Tai psicho-sveikatos higiena: dienos režimas, buvimas gryname ore, valgymo bei miego ritmai.

Žmonės dažnai pamiršta, kad karantinas anksčiau ar vėliau baigsis, o mes gyvensime toliau. Ir tam tikri pasakyti žodžiai, neapykantos frazės, komentarai, žinutės niekur nedings. Dabar visi bendraujame online, galbūt dėl to jaučiamės drąsiau komentuodami kito poelgius ar nuomonę, tačiau ateis metas, kai reikės pažiūrėti vienas kitam į akis, todėl reikėtų apgalvoti net ir online savo pasakytus žodžius ir jų poveikį kitam žmogui.

Kalba yra unikalus ir neįprastas dalykas, kuris yra vartojamas kasdien ir gali sukelti tam tikras emocijas: laimę, nuostabą, liūdesį, baimę, pasibjaurėjimą, pyktį. Kalba gali padėti kurti suvokimą, santykius, tačiau gali ir skaudinti, skatinti neapykantą.

Visi esame skirtingi, turime skirtingą emocinį intelektą. Tačiau reikia suprasti, jog pasakyti žodžiai yra tarsi veiksmas, kuris turi ir atoveiksmį. Tad jais reikėtų naudotis kaip įrankiu bendrauti ir pažinti vienas kitą bei vesti atsakingesnio kalbos vartojimo link.

 

Asociacijos „Jaunimas YRA“ informacija

 

 

Sponsored Video

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE