Karantino ir pandemijos grimasos: Lietuvoje apie 40 proc. išaugo žmogžudysčių skaičius

Jau 2020 m. pavasarį, prasidėjus pirmajam karantinui, buvo spėta, kad daliai visuomenės užsidarius namuose kai kuriuose namų ūkiuose tarp gyventojų gali kilti trintis, prie kurios pridėjus įtampą ir nežinią dėl ateities bus buitinio smurto protrūkis. Spėjimai pasiteisino – žmogžudysčių skaičius 2020-aisiais buvo maždaug 40 proc. didesnis nei ankstesniais metais.

Šią savaitę Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla laidoje „Alfa taškas“ sakė, kad dėl viso pasaulio gyvenimą pakeitusios COVID-19 pandemijos kriminogeninė situacija Lietuvoje pasikeitė – tam tikrų nusikaltimų skaičius sumažėjo, tačiau kitų – kaip tik išaugo.

„Ženkliai sumažėjo vagysčių skaičius, ženkliai sumažėjo plėšimų skaičius. Tačiau turime turbūt esminę bėdą, kurią reikia pripažinti. Nužudymų skaičius dramatiškai išaugo. Jei per 2019 m. turėjome 103 nužudymus, tai per praėjusius metus registruoti 143 nužudymai“, – teigė R. Požėla.

Anot policijos vadovo, dauguma žmogžudysčių buvo įvykdytos panašiomis aplinkybėmis – būsimoms aukoms ir žudikams susirinkus vienuose namuose, neapsieinant be svaigiųjų medžiagų.

„Pagrindinės situacijos, kai buvo įvykdomi nužudymai, yra privati artima erdvė, nesaikingas alkoholio vartojimas. Tuomet į darbą paleidžiami kumščiai, šaltieji ginklai ir pan.“, – sakė R. Požėla.

Anot generalinio komisaro, dar pavasarį buvo peržiūrėta teisėsaugos veikla, stengiantis orientuotis į nusikaltimų užkirtimą dar jiems neįvykus. Tačiau smurto pirmojo karantino metu neišvengta.

„Dar pavasarį turėjome augimą 20 proc. buitinio smurto atvejų. Šiuo metu tie skaičiai yra ženkliai mažesni, – sakė R. Požėla. Pasak policijos vado, buitinio smurto statistika yra vienareikšmiškai ūgtelėjusi, bet žmonės gali jaustis saugesni viešose vietose. – Iki minimumo sumažėjo nusikaltimų viešose vietose, bet galbūt tos problemos persikėlė į privačias erdves.“

Reikia daugiau pagalbos

Dėl smurto artimoje aplinkoje daugiau rūpesčių atsirado ne tik pareigūnams, tiriantiems nusikaltimus, bet ir tiems, kurie padeda smurto aukoms. Vilniaus miesto krizių centro vadovė Kristina Ankėnaitė-Balčiūnienė sakė Alfa.lt, kad praėjusiais metais ženkliai daugiau žmonių prireikė krizių centro pagalbos.

„Paslaugų gavėjų skaičius tikrai išaugęs nuo karantino pradžios pirmo etapo ir šiuo metu yra ženkliai padidėjęs, lyginant su 2019 m. Tai lėmė ne tik karantinas, bet ir Vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimas – šie du faktoriai“, – sakė K. Ankėnaitė-Balčiūnienė.

Anot vadovės, šiuo metu skaičiuojama, kiek tiksliai per pastaruosius metus išaugo besikreipusių asmenų skaičius. Krizių centre nuolatos gyvena šeimos, vyrai, pavieniai asmenys. Įprastai į šią ir panašias įstaigas pagalbos kreipiasi moterys, vienišos ar su vaikais, kurios, patyrusios smurtą, išėjo iš namų ir neturi kur dėtis. Tačiau tokių, pasak K. Ankėnaitės-Balčiūnienės, praėjusiais metais nebuvo itin daug – daugiau pagalbos prireikė vaikams. Smurtą patyrusios moterys savo bėdas dažniausiai išsprendžia neprireikus ieškotis laikinos gyvenamosios vietos, dažnai – su artimųjų pagalba.

„Ne visi, nukentėję nuo smurto, kreipiasi – yra artimieji, yra pagalbos centrai, o pas mus kreipiamasi dėl laikino apgyvendinimo ar apnakvindinimo“, – sakė krizių centro vadovė.

 

Dominykas Griežė

Sponsored Video

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE