Padidėjusi cholesterolio koncentracija yra vienas didžiausių širdies ligų rizikos veiksnių. Siekiant sumažinti galimas aterosklerozės sukeliamas komplikacijas, išeminius įvykius, viena iš patikimiausių priemonių mažinti cholesterolį yra vaistai, tačiau dalis gyventojų susigundo pasitikėti liaudiškomis priemonėmis. Gydytojai sako, kad jos gali sustiprinti organizmą, bet stipriai sumažinti blogojo cholesterolio koncentracijos nepadės.
Pasak gydytojos kardiologės Julijos Jurgaitytės, cholesterolis – tai į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje. Svarbu, kad jo koncentracija kraujyje neviršytų nustatytų normų, nes vyraujant padidėjusiems cholesterolio rodikliams, prasideda aterosklerozė.
„Pagrindinis tikslas, nustačius padidintą cholesterolio koncentraciją, – sumažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL), arba taip vadinamo blogojo cholesterolio, kiekį kraujyje. Kartais tai pavyksta padaryti nemedikamentinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, koregavus mitybą ar pasirinkus sveikesnį gyvenimo būdą, tačiau dažniausiai neišsiverčiama be vaistų“, – sako J. Jurgaitytė ir primena, kad cholesterolio koncentracijos padidėjimas gali lemti sunkias širdies ir kraujagyslių ligas ar net ūminius išeminius įvykius.
Ne visas cholesterolis kenkia
Cholesterolis yra naudingas lytinių ir antinksčių žievės hormonų gamybai, ląstelių statybai, vitamino D apykaitai, dalyvauja virškinimo procese, jo reikia tinkamai smegenų veiklai. Apie 75 proc. kraujyje esančio cholesterolio pagamina pats organizmas, jo gamyba vyksta kepenyse. Likusią dalį gauname su maistu, dažniausiai – gyvūninės kilmės, taip pat pasitaiko genetinės kilmės cholesterolio padidėjimas, o kartais jį lemia ir riebalų apykaitos sutrikimai.
Pasak gydytojos kardiologės, žmonės dažnai cholesterolį apibūdina kaip gerąjį arba blogąjį. „Blogasis, arba MTL cholesterolis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, sudarydamas aterosklerozines plokšteles ir keldamas insulto, širdies kraujagyslių pakitimų, infarkto riziką. Didelio tankio lipoproteinų, arba DTL, cholesterolis vadinamas geruoju. Jis padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį – surenka jį iš kraujagyslių ir perneša į kepenis, iš kurių vėliau yra pašalinamas per žarnyną. Šio cholesterolio koncentracija kraujyje turėtų būti kuo didesnė, nes jis saugo kraujagysles nuo aterosklerozės išsivystymo“, – aiškina ji.
J. Jurgaitytė pataria neignoruoti profilaktinių kraujo tyrimų, kurie yra vienintelis būdas nustatyti cholesterolio koncentraciją kraujyje, ir kraujo tyrimus vadina investicija į sveikatą – laiku pastebėjus pakitimus, juos lengviau koreguoti.
„Žinant, kad širdies ir kraujagyslių ligos kasmet vis dar nusineša bene daugiausiai gyvybių šalyje, abejoti, ar reikia koreguoti cholesterolio koncentraciją, nėra atsakinga. Juo labiau, yra įrodyta, kad sumažinus cholesterolio koncentraciją bent 1 mmol/l, galima apie 20 proc. sumažinti riziką ateityje susirgti širdies ar kraujagyslių ligomis“, – akcentuoja pašnekovė.
Mitybos korekcija padeda ne visada
Pirmiausia siekiant sumažinti blogojo cholesterolio kiekį žmonės turėtų keisti gyvenimo būdą, kontroliuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, koreguoti mitybą.
Pasak J. Jurgaitytės, reikėtų stengtis valgyti daugiau baltymų, kurie yra pagrindinė organizmo statybinė medžiaga, daržovių, vaisių, augalinių skaidulų turinčio maisto, vengti gazuotų gėrimų, taip pat gyvūninės kilmės riebalų, riebių pieno produktų, majonezo, juos keičiant augaliniais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi. Reikia gerti ir daug vandens. Gydytojos teigimu, griežta dieta gali padėti cholesterolio rodiklius sumažinti 5–10 proc., bet to dažniausiai neužtenka.
„Dažnai pacientai, kuriems nustatoma padidėjusi cholesterolio koncentracija, pradeda valgyti daug česnakų, neva jie mažina cholesterolį. Česnakas, be abejo, labai naudingas sveikatai, tačiau pagrįstų mokslinių duomenų apie jo teigiamą poveikį mažinant cholesterolio koncentraciją, deja, nėra“, – kalba J. Jurgaitytė.
Kai kuriais atvejais MTL cholesterolio padidėjimo priežastis gali būti genetinė, kai cholesterolio koncentracija aukšta dėl aktyvios jo sintezės kepenyse, tuomet mitybos korekcija ar nemedikamentinės priemonės gali nepadėti ir neišvengiamai tenka skirti vaistų, parenkant juos ne tik pagal cholesterolio koncentraciją, bet ir atsižvelgiant į kitus paciento turimus rizikos veiksnius.
Rezultatas pastebimas po poros mėnesių
J. Jurgaitytė sako, kad padidėjusią cholesterolio koncentraciją turintiems žmonėms labai dažnai diagnozuojama ir arterinė hipertenzija, tad jiems skiriamos politabletės, kurių sudėtyje yra ne tik cholesterolį mažinančių statinų, bet ir kraujospūdį koreguojančių antihipertenzinių vaistų. Jos pastebėjimu, politabletes pacientai labiau linkę vartoti nei atskiromis tabletėmis esančius vaistus nuo dviejų ligų, nes taip reikia gerti mažiau tablečių, tuo pačiu mažiau baiminamasi ir galimo šalutinio vaistų poveikio.
„Statinai efektyviai mažina MTL cholesterolio sintezę kepenyse, be to, stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, truputį padidina gerojo cholesterolio kiekį. Šie medikamentai yra viena iš kompleksinių vaistų grupių, galinti sumažinti riziką susirgti aterosklerozės sukeltais padariniais – insultu, miokardo infarktu. Veiksmingiausias yra rozuvastatinas, kuris įeina ir į politablečių sudėtį – patirtis rodo, kad jį paskyrus rodikliai ženkliai pagerėja, o nepageidaujamų poveikių nepastebima“, – komentuoja gydytoja kardiologė.
Kitas vaistas, kuris slopina cholesterolio, su maistu ar tulžimi patekusio į plonąjį žarnyną, įsiurbimą į kraujotaką, yra ezetimibas. Jis silpniau nei statinai mažina blogąjį cholesterolį, tad jį siūloma vartoti kaip statinų poveikį stiprinantį preparatą arba skirti statinų netoleruojantiems pacientams.
J. Jurgaitytės teigimu, svarbu pacientams paaiškinti apie šių vaistų galimą naudą ir numatomus rezultatus. Kad būtų pastebėtas teigiamas efektas, juos taip, kaip paskirta gydytojo, reikia vartoti bent 2–3 mėnesius. Tai minimalus laikas, po kurio galima daryti išvadas, ar vaistas tinka, ar paskirtą gydymą reikia koreguoti.
Gydytoja sako, kad pacientams gali būti skirtos ir maisto papildų kategorijai priklausančios alternatyvos cholesteroliui mažinti. Viena iš jų – omega-3 riebalų rūgštys, kurios turi būti vartojamos didelėmis terapinėmis dozėmis. Kita grupė yra fibratai – lipidų kiekį mažinančių preparatų grupė. Įrodyta, kad fibratai gali padidinti gerojo cholesterolio kiekį 2–20 proc. Tuo tarpu blogajam cholesteroliui jie gali neturėti jokio poveikio arba sumažinti jo kiekį vos iki 10 proc.
Pranešimas spaudai
