Šiais metais naujovės mus palietė ne tik dėl koronaviruso sukeltos situacijos, bet ir dėl tam tikrų Darbo kodekso pasikeitimų. Vienas iš jų, nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojusi nauja tvarka dėl kasmetinių atostogų naudojimo. Darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turėję nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turėjo teisę jas išnaudoti iki šių metų liepos 1 d. Nesant susiformavusios praktikos, daugeliui darbuotojų vis dar iškylą daug klausimų kas gi bus su jų nepanaudotomis kasmetinėmis atostogomis ir ar jie gali gauti tam tikrą kompensaciją už jas, ar jos bus tiesiog nurašomos.
Paprastai, kai darbuotojas nėra atleidžiamas iš darbo, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nėra mokama, kadangi tai draudžia Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalis, kuri reglamentuoja, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais. 5 – oji dalis būtent ir numato, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.
Taigi, darbuotojui piniginė kompensacija už atostogas, kurios prarandamos pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 5 dalį arba pagal Darbo kodekso 6 straipsnio 8 dalį, negali būti mokama, atsižvelgiant į Darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalį, tačiau Darbo kodeksas darbdaviui susitarimo su darbuotoju pagrindu nedraudžia kompensuoti tas atostogas, kurias darbuotojas prarado nuo liepos 1 d.
Taigi, nors Darbo kodekso nuostatos draudžia pinigine kompensacija pakeisti kasmetines atostogas, tačiau nedraudžia mokėti kompensacijos už tas atostogas, kurias darbuotojas pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 5 dalį praranda ir kurių darbdavys neprivalo suteikti. Tik labai svarbu pabrėžti, kad tokia kompensacija negali būti įvardijama kaip kompensacija už kasmetines atostogas susitarimuose su darbuotojais. Vietoje to, kad nurašyti, anksčiau nei prieš trejus metus uždirbtas atostogas ir nieko nemokėti darbuotojui, darbdavys turi teisę (galimybę) darbuotojui išmokėti piniginę išmoką arba toliau leisti naudotis sukauptomis atostogomis. Taip pat, kaip vienas iš galimų atvejų, galėtų būti darbdavio sprendimas dėl naujo termino nustatymo iki kurio turi būti išnaudojamos kasmetinės atostogos, o jeigu iki to termino darbuotojas jų vis tiek nepanaudos, tuomet jos tikrai bus nurašomos.
Atsižvelgiant į šią situaciją, svarbiausia, kad darbuotojas ir darbdavys bendradarbiautų vienas su kitu ir rastų abiem pusėm palankų sprendimą, kad būtų išvengta bereikalingų darbo ginčų ateityje, kadangi prievolės nurašyti daugiau kaip už tris metus uždirbtas atostogas nėra. Pagal naują Darbo kodekso redakciją svarbi tik ta aplinkybė, kad jeigu tarp darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai nutruks, tokiu atveju darbuotojui kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bus mokama tik už ne daugiau kaip trejus metus.
Živilė Azaravičienė, UAB „Justicija“ teisininkė
