Įdomu

Viskas, kas įdomu paskaityti ir pamatyti iš Lietuvos ir kitų kraštų.

Vandens gėrimo pertraukėlė?

Dažnai girdime, kad karštą vasaros dieną būtina gerti daug skysčių. Bet kokių? Ar tais rekomenduojamais išgerti 1,5 litrais gali būti vaisvandeniai, taip vadinami limonadai, sultys, kava, arbata? Vanduo. Paprastas, negazuotas vanduo – geriausias būdas...

Skaityti daugiau

Kūrybiškumo stovykla jau prasidėjo!

Rugpjūčio 3 d. Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre prasidėjo edukacinė  kūrybiškumo stovykla. Joje kūrybiškumo pamokas dėsto aktorių ansamblio „Degam“ nariai Virginija Kuklytė-Gedvilienė, Šarūnas Gedvilas, aktorius ir pedagogas Leonas Milius bei savanoris Justinas Dadonas, pasakosiantis...

Skaityti daugiau

Lazdijų krašte duzgė tūkstančiai bitininkų

Šį savaitgalį Lazdijų kraštą užplūdo keli tūkstančiai bitininkų, tautodailininkų, amatininkų, prekybininkų, atvykusių į 39-ąją Lietuvos bitininkų šventę. Dvi dienas  trukusios linksmybės šurmuliavo šalia Kryžių koplyčios ant Dusios ežero kranto. Lazdijų bitininkų draugijos pirmininkas Juozas...

Skaityti daugiau

Iš kelių šimtų Lietuvoje prekybos vietose parduodamų mėsos dešrelių rūšių vos kelios dešimtys yra tinkamos kepti ant laužo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė įspėja, kad susigundžiusiems ant laužo pasičirškinti dešrelių reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudedamąsias dalis ir jokiu būdu nepirkti produkto, jeigu jame yra nitritinės druskos E 250. Specialistė pabrėžia, kad ant visų laužui tinkamų dešrelių turėtų būti parašyta, kad šios yra kepamosios. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad aukštesnėje nei 110 laipsnių temperatūroje kepant mėsos gaminius, kurių sudėtyje yra natrio nitrito, jo likučiai reaguoja su produkto baltymus sudarančiomis amino rūgštimis ir sudaro toksiškus, kancerogeninius junginius – nitrozaminus, – teigia V. Septilkienė. – Šie junginiai skatina skrandžio, virškinimo sistemos, kepenų ir inkstų piktybinių navikų atsiradimą, didina vėžinių susirgimų tikimybę.“ Mėsos išvaizdą ir skonį pagerinantis priedas E 250 itin dažnai dedamas į rūkytas, medžiotojų tipo dešreles – nemaža dalis žmonių būtent šiuos gaminius mėgsta kepti grilyje. Nitritinė druska, į kurios sudėtį įeina natrio nitritas E 250, mėsos gamybos įmonėse dažnai naudojama kaip apsauga nuo gedimo ar bakterijų. Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, nitritų naudojimas ribojamas ir yra reglamentuotas įstatymais, draudžiančiais šį maisto priedą naudoti kepti skirtuose gaminiuose. Specialistų teigimu, kai kurie gamintojai tyčia klaidina vartotoją ant gaminio pakuotės pateikdami iškylos ar kepamų dešrelių vaizdus. Vartotojas turėtų atkreipti dėmesį ne į iliustracijas, kurių nereglamentuoja įstatymai bet į gaminio sudėtį ir rūšį. Kai kurie mėsos produktų gamintojai Lietuvoje visiškai atsisakė priedo E 250, jį pakeisdami paprasta druska. Lietuvos mėsos gamintojų teigimu, vienas iš galimų sveikesnių pasirinkimų griliui – virtos kepamosios vištienos dešrelės. Nuo kitų dešrelių jos skiriasi savo spalva ir sudėtimi. Dešrelės yra baltos, kadangi jose nėra dažiklių ir yra gaminamos iš susmulkintos viščiukų broilerių filė bei šlaunelių mėsos. Vištienos ar kalakutienos dešrelių sudėtyje nėra nitritinės druskos, todėl jas kepant aukštoje temperatūroje neišsiskiria kancerogeninės medžiagos. Nors virtos kepamosios dešrelės jau yra termiškai apdorotos ir tinkamos valgyti iš karto, jas galima pakepinti iki priimtinos temperatūros taip kad plutelė lengvai apskrustų, tačiau nesudegtų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad visos dešrelės, paženklintos kaip kepamosios, yra saugios ir neišskiria kancerogeninių junginių. Renkantis ne vištienos dešreles, tinkamą produktą išsirinkti taip pat gali padėti gaminio spalva – mėsa, kurios apdorojimui nebuvo naudojami nitritai, yra ne rausvos, o pilkšvos ar baltos spalvos. Tiesa, svarbu žinoti, kad net ir tokių dešrelių negalima perkepinti – apdegusioje mėsoje taip pat gali susidaryti nitrozaminai. Degėsius prieš valgant reikėtų pašalinti, o norint apsaugoti produktus nuo tiesioginės ugnies, dešreles galima suvynioti į foliją. Renkantis dešreles taip pat vertėtų atsižvelgti į jų kokybę. Pagal Lietuvos standartus, mėsos gaminiai skirstomi į rūšis: aukščiausią, pirmą ir antrą. Specialistų teigimu, kuo aukštesnė mėsos gaminio rūšis, tuo kokybiškesnės mėsos žaliavos turi būti naudojamos jų gamybai. Standarte nurodyta, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant pakaitalų, maisto užpildų ir mechaniškai atskirtos mėsos. Ši informacija privalo būti nurodyta ant visų mėsos produktų ženklinimo etikečių, įskaitant ir dešreles. Mėgaujantis vasaros malonumais bei iškylomis gamtoje, svarbu nepamiršti, kad ne pagal paskirtį naudojamas net ir geras produktas gali būti kenksmingas organizmui. Saugantiems savo ir artimųjų sveikatą, specialistai rekomenduoja nepagailėti kelių minučių ir atidžiau pasidomėti perkamu gaminiu.

Iš kelių šimtų Lietuvoje prekybos vietose parduodamų mėsos dešrelių rūšių vos kelios dešimtys yra tinkamos kepti ant laužo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė įspėja, kad susigundžiusiems ant laužo pasičirškinti...

Skaityti daugiau

Bendruomenių kūrimas – tikras menas

Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje bendruomenės yra daug nuveikusios: įgyvendino reikšmingus projektus, padėjo bendruomenių nariams burtis, realizuoti savo poreikius, svajones, ištiesė pagalbos ranką tiems, kam to labiausiai reikėjo. Tačiau bėgantys metai rodo, kad esama...

Skaityti daugiau

Siuvinėtojų išmonė – prijuostėse

Per patį vidurvasarį, liepoms barstant žiedus, Naujasodyje surengta respublikinė tradicinio siuvinėjimo stovykla „Žaliasis laumžirgis“. Pernai gražiadarbės monogramomis puošė lino rankšluosčius, o šiemet siuvinėjo prijuostes. „Kiekvienais metais mūsų kūrybos objektu tampa vis kitas daiktas iš...

Skaityti daugiau
Puslapis 319 iš 331 1 318 319 320 331