Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) atkreipia keliautojų dėmesį, kad lagaminuose ir siuntose dažnai vežami ne tik asmeniniai daiktai, bet ir augalai, sėklos, vaisiai – o kartu su jais ir pavojingi augalų kenkėjai bei ligos, galinčios pridaryti milžiniškos žalos.
Netikėtos grėsmės bagaže
Pasak Augalininkystės tarnybos, net nedidelis nelegaliai įvežtas augalas ar vaisius gali tapti pavojingų kenkėjų ar ligų šaltiniu ir pakenkti Lietuvos gamtai. Dėl to visos iš trečiųjų šalių atsivežamos augalinės kilmės prekės privalo turėti fitosanitarinius sertifikatus, patvirtinančius atitiktį fitosanitariniams reikalavimams.
Net ir nedidelė siunta gali tapti priežastimi pavojingų kenkėjų ar ligų plitimui. Pavyzdžiui, Italijoje iš Azijos lagamine atvežtas vaisius tapo vaisinių muselių (lot. Bactrocera dorsalis) plitimo priežastimi – tai prioritetinis kenkėjas visoje ES, paplitęs ypač pietiniuose regionuose. Italijos tarnybos iki šiol stengiasi suvaldyti situaciją.
Augalus, jų sėklas, sodinukus, skintas ir vazonines gėles, šviežius vaisius ar daržoves iš ne ES šalių galima įsivežti ar atsisiųsti tik turint fitosanitarinį sertifikatą, kurį išduoda augalų apsaugos organizacija kilmės šalyje. Išimtis taikoma tik penkiems vaisiams: ananasams, kokosams, durijams, bananams ir datulėms.
Anot Augalininkystės tarnybos direktoriaus, daugelis nesusimąsto, kaip plinta augalų ligos ar kenkėjai. Net ir savoms reikmėms parsivežtas augalo ūgelis ar sėklos gali atgabenti Lietuvoje dar neaptiktų kenkėjų, kurie išplitę padarytų milžinišką žalą. „Kenkėjų atsiradimą galima stabdyti, tačiau to turi imtis kiekvienas. Kad atostogautojai, užsienio šalyse pamatę dar nematytą augalą ir norėdami jį parsivežti – nerizikuotų.“, – prideda Augalininkystės tarnybos vadovas Jurij Kornijenko.
Keliaujate už ES ribų? Jei kelionės metu aptikote egzotišką augalą, galite jį nufotografuoti, bet nesivežkite sėklų ar kitos augalo dalies namo. Priešingu atveju, savo bagaže į Lietuvą galimai įvežate naujus kenkėjus.
Įtartini požymiai – aiškus signalas
Ekspertai ragina stebėti turimų augalų būklę. Neįprasti pokyčiai – tai ne tik estetinė problema. Jie gali būti pirmasis požymis, išduodantis apie rimtą infekciją ar karantininį kenkėją.
„Į ką verta atkreipti dėmesį? Pirmiausia – į lapų būklę: ar neatsirado neįprastų dėmių, mozaikinio rašto, pageltimų ar deformacijų, tokių kaip lapų garbanojimasis. Taip pat stebėkite stiebus ir šaknis – puvinys, dėmės ar gumbeliai gali reikšti rimtą problemą. Jei augalas staiga nustojo augti ar ima nykti, tai – dar vienas įspėjimas. Galiausiai, kenkėjus išduoda matomos lervos, vabalai, išgraužos, medžio pjuvenos ar medžio dulkės, lipnios išskyros“, – perspėja Augalininkystės tarnybos vadovas Jurij Kornijenko.
Ką daryti pamačius „įtartiną vabalą“?
Pastebėjus neįprastus augalų ligų požymius ar įtartinus vabalus, nebūtinai tai bus karantininio kenkėjo palikti ar sukelti pėdsakai, tačiau svarbiausia, kuo greičiau susisiekti su Augalininkystės tarnyba el. paštu [email protected] arba visą parą veikiančia pasitikėjimo linija +370 5 270 80 80. Specialistai įvertins situaciją, prireikus atvyks į vietą ir paims mėginius tyrimams.
Norint palengvinti atpažinimą, svarbu padaryti aiškių nuotraukų – jei tai vabzdys – geriausia šalia kenkėjo padėti euro monetą ar kitą atpažįstamą objektą dydžiui palyginti. Taip pat nurodyti augalo rūšį bei aplinką, kur auga galimai užkrėstas augalas – ar tai namai, šiltnamis, sodas.
Svarbu žinoti – ne kiekvieną kenkėją galima atpažinti plika akimi, o bandydami jį naikinti patys, gyventojai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. „Naikinant, tačiau nesilaikant tam tikrų atsargumo priemonių, galima netyčia išplatinti kenkėją“, – perspėja Augalininkystės tarnybos vadovas.
Kaip veikia Augalininkystės tarnyba?
Valstybinė augalininkystės tarnyba rūpinasi augalų sveikata visoje šalyje – vykdo fitosanitarinę kontrolę pasienyje ir šalies viduje, kad būtų užkirstas kelias pavojingų kenkėjų patekimui ar plitimui. Taip pat atliekama nacionalinė stebėsena, siekiant išsiaiškinti, kokios ligos ar kenkėjai gali būti paplitę mūsų aplinkoje.
Į Augalininkystės tarnybą gali kreiptis ne tik ūkininkai, bet ir gyventojai, pastebėję įtartinus augalų požymius. Specialistai įvertina nuotraukas ar aprašymus, esant poreikiui – atvyksta į vietą, paima mėginius, o laboratoriniai tyrimai padeda tiksliai nustatyti problemą. Tuomet suteikiamos aiškios rekomendacijos, kaip elgtis toliau.
Be kasdienės kontrolės ir konsultacinės pagalbos, taip pat vykdo aktyvią informavimo veiklą – organizuoja mokymus, dalyvauja renginiuose, siekiant didinti visuomenės sąmoningumą apie augalų sveikatą. Aktualiausia informacija nuolat skelbiama jų internetinėje svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Norint apsaugoti savo augalus, verta žinoti daugiau – aktualios informacijos apie karantininius augalų kenkėjus rasite Augalininkystės tarnybos tinklapyje: https://vatzum.lrv.lt/lt/ arba https://www.efsa.europa.eu/lt/plh4l/travelling-and-plants
Šis straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Europos Komisija. #PlantHealth4Life“ – tai Europos Komisijos inicijuota tarptautinė kampanija, pagrįsta išsamia visos Europos Sąjungos gyventojų požiūrio į augalų sveikatą ir su tuo susijusios elgsenos analize.
