Keršto pasekmės. Arba kam buvo laimingas skaičius 13?

Pirmadienį vykusiame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje baigta formuoti savivaldybės administracijos vadovybė. Į savo buvusias administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas nuo birželio sugrįš socialdemokratas Arvydas Bajoras, kuriam po rinkimų naujoji savivaldybės tarybos koalicija jau buvo įteikusi „vilko“ bilietą ir parodžiusi duris.

Iš tiesų, socdemams bei „žaliesiems“ pasirašius koalicijos sutartį, antrasis administracijos direktoriaus pavaduotojo postas buvo numatytas kur kas jaunesniam pono Arvydo kolegai. Tačiau per pirmąjį naujos sudėties savivaldybės tarybos posėdį viskas pakrypo netikėta linkme. Pasipriešinus 13-ai tarybos narių ir vienam susilaikius, buvusi merė Irena Lunskienė nebuvo išrinkta į vicemerės pareigas. Dėl šio rezultato savo nuoskaudas prieš 2 savaites ji jau išliejo Miesto laikraščio puslapiuose straipsnyje „Žodis rinkėjams, arba 13 prieš 2499“.

Suprantama, kad gerbiamai Irenai labai skaudu – juk pritrūko vos vieno balso. Šiuo atveju jai skaičius 13 buvo tikrai nelaimingas. Tačiau paanalizuokime, ar tai, kas įvyko, nebuvo dėsninga gilesnių procesų atomazga.

Balsavimas posėdžio metu buvo slaptas. Tad galima tik spėlioti, kas buvo tie 13 tarybos narių sumaišę poniai Irenai kortas. Tikėtina, kad tarp jų buvo visi 6 opozicijos atstovai iš TS-LKD frakcijos. O dėl likusių 7-ių galimos įvairiausios versijos. Pati pirmoji daug kam atėjusi į galvą mintis, kad visi 7-i koalicijos partneriai iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos balsavo „prieš“, nes 6 + 7= 13. Stebint iš šalies nuolat rinkėjus mulkinančius „valstiečius“, pradedant neseniai į opoziciją Seime su visa frakcija žadėjusiu pasitraukti jų partijos pirmininku ir baigiant Sūduvos krašte rinktais Seimo nariais, nepagrįstai besigiriančiais iš įvairių ministerijų į Marijampolę pritrauktomis lėšomis, kurios ir taip ją būtų pasiekusios, ši mintis atrodo teisinga. Juk tokie koalicijos partneriai tikrai galėjo apgauti.

Tačiau minėtame straipsnyje p. Irena meta akmenį į savo bendrapartiečių pusę, duodama suprasti, kad dėl permainų, kurių metu buvo pakeistas administracijos direktorius, atsisakyta mero patarėjo etato, atleisti departamentų direktoriaiir kai kurie įstaigų vadovai, jai buvo atkeršyta. „Kuris politikas, turėdamas galimybę, neatkeršys už patirtas nuoskaudas?“ – rašo buvusi merė, taip tikriausiai išreikšdama ir savo gyvenimiškas bei politines nuostatas.

Ir iš tiesų, jei pasuktume laiko ratą atgal ir pažvelgtumėme į Marijampolės politinius procesus, tai pastebėtume, kad prieš pusantrų metų vos tapusi mere gerbiama Irena, panašu, pati ėmėsi keršto akcijų. Neabejoju, kad TS-LKD frakcijos daugiau kaip 10 metų siūlytas ir balsavimo metu paremtas sprendimas naikinti savivaldybės departamentus buvo teisingas.Tačiau būdas, kaip valdantieji atleido departamentų vadovus, nustebino neigiama prasme. Ne vieną dešimtmetį dirbusiems žmonėms buvo liepta patiems rašyti prašymus ir trauktis iš savo postų, vėliau daugumai jų nebuvo siūlomos jokios kitos pareigos.

Nesinorėtų, kad pasirodytų, jog čia bandau ginti buvusius departamentų direktorius. Tikrai daugelis jų dažnaisulaukdavo opozicijos kritikos, kai kurie jau daug seniau turėjo būti atleisti. Tačiau kodėl tokią nepagarbąšie ilgamečiai darbuotojai užsitarnavo iš savo kolegės p. Irenos? Atsakymas, ko gero, pakankamai paprastas. Daugelis departamentų direktorių visuomet iš aukšto žvelgė į savivaldybės seniūnijų seniūnus, tarp kurių 15 metų buvo ir gerbiama Irena, mažai skaitėsi su jų nuomone ir pageidavimais. Tad, atsiradus galimybei, kodėl neatkeršijus už patirtas nuoskaudas? Kuris politikas, anot I.Lunskienės, neatsikeršytų?

Panašiai dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų buvo suvestos sąskaitos su buvusiu administracijos direktoriumi, jį išsiunčiant darbuotis į šilumos tinklus. O už prieš daugelį metų sumažintą dėmesį buvo atsiskaityta ir mero patarėjui, iškomandiruojant jį į autobusų parką. Sąrašą būtų galima tęsti.

Tačiau gamtoje ir gyvenime egzistuoja pusiausvyra. Dievas paprastai pareguliuoja taip, kad žmonėms būtų atseikėta pagal jų darbus. Ir šiuo atveju to beatodairiško kerštavimo pasekmė – šilto vicemerės posto praradimas.

Bet jei kas nors ką nors praranda, tai paprastai kitam atsiranda galimybė. Ir šiuo atveju skaičius 13 buvo  laimingas vėlį administracijos direktoriaus pareigas sugrįžusiam A. Bajorui, tarybos posėdyje teigusiam, kad džiaugiasi galėsiantis „dar pavažiuoti tame autobuse“, ir žadėjusiam būti „visų savivaldybės tarybos narių tarnu“, nepriklausomai nuo jų partinės priklausomybės. Matyt, todėl slaptame balsavime jis gavo daugiau balsų net už vicemerus.

Kęstutis Traškevičius Marijampolės savivaldybės tarybos TS – LKD frakcijos narys

“SŪDUVOS GIDAS” UŽ ASMENINĘ NUOMONĘ NEATSAKO