Kokie jūsų giminystės ryšiai su Vileišiais?
Esu Vileišių giminės penktosios kartos atstovas. Mano tėčio senelis Kazimieras Vileišis buvo Petro, Jono ir Antano Vileišių, palikusių reikšmingą pėdsaką Lietuvos tautinio atgimimo bei valstybės atkūrimo istorijoje, brolis.
Ką jums reiškia būti Vileišių giminės atstovu?
Man, kaip politikui, visų pirma, tai reiškia įpareigojimą sąžiningai dirbti žmonių, bendruomenės, mūsų krašto interesų labui, kaip savo laiku dirbo garsieji Vileišiai.
Ar dalyvaudamas politikoje ieškote įkvėpimo savo prosenelių Vileišių asmenybėse ir jų nuveiktuose darbuose?
Domiuosi jų gyvenimo istorija ir darbais, kuriuos jie atliko Lietuvai ir jos žmonėms. Ir nors sunku palyginti dabartinį laikmetį ir sąlygas su tomis, kuriomis prieš 100 ir daugiau metų gyveno ir veikė Petras, Jonas ir Antanas Vileišiai, galiu atrasti tam tikrų paralelių su savo asmeniu. Pavyzdžiui, Petras Vileišis prieš įstodamas į Peterburgo kelių institutą sėkmingai baigė matematikos studijas, kurios tapo ir mano pirmąja profesija. O Jono Vileišio giliai suvoktos demokratiškumo, humaniškumo, teisingumo ir žmogaus teisių idėjos man yra tarsi aksiomos, duotos tikriausiai su genais.
Kokiais prosenelių nuveiktais darbais didžiuojatės labiausiai?
Labiausiai reikšminga, manau, buvo inžinieriaus Petro Vileišio veikla, kai jis iš tiltų statybos uždirbtus savo pinigus paaukojo Lietuvos reikalams: lietuviškos spaudos draudimo metais padėjo knygnešiams gabenti uždraustas knygas, materialiai rėmė lietuviškos periodinės spaudos leidimą, pats rašė ir leido knygas lietuvių kalba, pastatė spaustuvę lietuviškoms knygoms leisti, įsteigė lietuviškų knygų knygyną, leido pirmą legalų lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“ ir pats jį redagavo.
Ne mažiau svarbūs advokato Jono Vileišio darbai. Jis buvo Vasario 16-osios akto signataras ir šio akto teksto pagrindinis autorius, pirmųjų Lietuvos vyriausybių, dėjusių atsikuriančios valstybės pamatus, vidaus reikalų ir finansų ministras, ilgametis Kauno miesto burmistras, pirmojo Lietuvos savivaldybių įstatymo bei daugelio kitų įstatymų ir kitų teisės aktų vienas iš autorių. Jam dirbant Kauno burmistru miestas padarė didžiausią pažangą visose srityse ir ėmė lygiuotis su dideliais Europos miestais.
Kas jus paskatino dalyvauti politikoje?
Kadangi mano tėvai ir seneliai buvo tremtiniai, sovietmečiu dalyvauti politiniuose procesuose galimybių neturėjome. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, įstojau į Tėvynės sąjungą ir pamažu įsitraukiau į politinę veiklą. Su politika save labiau pradėjau sieti, kai 2007 metais buvau išrinktas savivaldybės tarybos nariu. Po to juo buvau renkamas 2011 ir 2015 metais. Pirmosios kadencijos metu dar daug ką reikėjo išmokti, tačiau dabar džiaugiuosi, kad įgyta patirtis leidžia geriau atlikti savivaldybės tarybos nario pareigas.
Ko šiandien trūksta Marijampolės savivaldybės gyventojams?
Labiausiai trūksta gerai apmokamų darbo vietų ir teisingos, sąžiningos vietinės valdžios. Trūksta ir vietos, kur žmonės su šeimomis galėtų įdomiai leisti laisvalaikį, neturime savo pramogų parko.
Kokios šiuo metu opiausios problemos savivaldybėje?
Opiausia problema – nenormaliai aukšta centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, kuri 45 procentais viršija vidutinę šilumos kainą respublikoje. Kita problema – duobėtos ir netaisomos gatvės, keliai, šaligatviai miesto pakraščiuose ir kaimo vietovėse. Trečia problema – jau 17 metų vykstantis socialdemokratų ir jų giminaičių protegavimas į įvairius postus savivaldybės administracijoje bei savivaldybės įmonėse ir organizacijose. Ketvirtoji – neskaidrūs viešieji pirkimai, nelygios galimybės visoms įmonėms konkuruoti savivaldybės skelbiamuose konkursuose.
Kokią Marijampolę norėtumėte pamatyti ateity?
Ateity matau Marijampolę, kaip miestą, kuriame nemažėja gyventojų ir kuriasi nauji investuotojai su gerai apmokamomis darbo vietomis, kuris garsėja tvarkingomis gatvėmis ir viešosiomis erdvėmis, kuris turi savo pramogų parką ir dėl to yra patrauklus gyventi jaunoms šeimoms, gausina turistų srautą, didina marijampoliečių įsidarbinimo galimybes, kurio savivaldybė pati tvarko savo šilumos ūkį ir žmonės už centralizuotą šildymą moka tiek, kiek vidutiniškai šalyje, o viešuosius pirkimus vykdo skaidriai ir sąžiningai, sudarydama visoms įmonėms lygias garbingos konkurencijos sąlygas.
„Sūduvos gido“ inf.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš Kęstučio Traškevičiaus rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. I-17-5
