Kilo įtarimų dėl buvusio ministro ir Nacionalinės mokėjimų agentūros vadovo sąmokslo

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį dėl informacijos apie Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) buvusio vadovo Eriko Bėronto grąžinimą į direktoriaus pareigas ir jam išmokėtus 22 tūkstančius eurų už priverstinį pravaikštos laiką.

Parlamentarė prašo išaiškinti atsakingus asmenis, dėl kurių nekompetencijos ar galimai tyčinių veiksmų susidarė ši situacija.

„Iš pateiktos informacijos galima manyti, kad buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir E. Bėrontas galimai galėjo susitarti dėl tokio atleidimo iš pareigų, kad vėliau sugrįžtų į NMA vadovo pareigas teisminiu keliu“, – sako A. Bilotaitė.

Be to, 2016 m. E. Bėronto vadovaujama NMA yra skyrusi 4 mln. eurų kooperatyvui „Pienas LT“ tuo metu, kai B. Markauskas buvo šio kooperatyvo valdybos narys. Dėl šios priežasties buvo kreiptasi ir į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl galimo B. Markausko viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimo.

„Išsiaiškinus visas aplinkybes, dėl kurių susiklostė tokia situacija, prašau Jūsų pateikti informaciją apie Jūsų priimtus sprendimus ir tai patvirtinančius dokumentus bei pareikalauti asmeninės atsakomybės iš buvusio ministro B. Markausko dėl turtinės žalos atlyginimo“, – kreipimesi pabrėžia Seimo narė.

Priminsime, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiamu sprendimu E. Bėrontą į Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovo postą grąžino todėl, kad jis negalėjo būti atleistas sprendimą grindžiant Valstybės tarnybos įstatymo straipsniu, kurį į įsakymą dėl atleidimo įrašė buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Iš LVAT sprendimo matyti, kad jo atleidimas neteisėtu pripažintas nurodžius netinkamą atleidimo priežastį – kad buvęs ministras neįvertino STT informacijos, kai jau buvo ją įvertinęs, todėl teismas nesigilino ir nesiaiškino, kokią informaciją apie E. Bėrontą pateikė STT, ir ar – jis buvo tinkamas eiti pareigas. Be to E. Bėrontui priteista sumokėti ir 22 tūkstančių eurų  už priverstinį pravaikštos laiką.

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas