Siaubo filmų žiūrėjimas – unikalus reiškinys, apimantis ne tik pramogą, bet ir kelionę po žmogaus psichiką ir vidines baimes.
Pirmasis siaubo filmas žmones pasiekė dar 1896 metais, tad „Sūduvos gidas“ nusprendė panagrinėti, kodėl būtent šis žanras taip masina žmones beveik 130 metų, nepaisant to, kad kaskart bijome į jį panirti.
Pagrindinė siaubo filmų žiūrėjimų priežastis – staigus, bet saugus adrenalino antplūdis. Šios juostos mums sukelia „kovok arba bėk“ reakciją, kurios metu organizmas išskiria adrenaliną, pagreitiną širdies ritmą, kelis kartus susiaurinant kraujagysles ir tokiu būdu sustiprinant pojūčius. Manoma, kad siaubo filmų žiūrėjimas sukelia panašius pojūčius, kaip ir ekstremalios sporto šakos, tačiau be realios didelės grėsmės.
Manoma, kad siaubo filmai gali veikti ir kaip tam tikra terapija, kurios metu mums saugioje aplinkoje susiduriama su pasąmoninėmis baimėmis, tačiau žinodami, jog realus pavojus negresia, galime kontroliuoti nerimą ir stresą. Tiesa, būtina pabrėžti, kad kai kuriais atvejais, baimė ir siaubo filmuose vaizduojamas turinys gali būti itin intensyvus bei traumuojantis, todėl kaskart reikia nuspręsti ar tikrai pavyks kontroliuoti emocijas ir atidžiau pasirinkti žiūrimą turinį.
Maža to, baimės pojūtis dažnai suartina žmones – išgyvenant šį jausmą smegenyse išsiskiria oksitocinas – hormonas, atsakingas už prieraišumą ir pasitikėjimą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl siaubo filmai itin populiarūs paauglių tarpe, nes drauge išgyventos patirtys, suteikia pasitikėjimo, drąsos, socialinį statusą.
Didžiuliu siaubo filmų populiarumo faktoriumi yra nežinomybė. Tamsa, tyla, kuriama atmosfera veikia žmogaus vaizduotę, kuri sustiprina pojūčius, suaktyvina išgyvenimo mechanizmus, kurie žvelgiant iš evoliucijos pusės padėjo žmonėms išlikti. Nustatyta, kad po siaubų filmų žiūrėjimo, padidėja tam tiktų antikūnų gamyba (organizmas reaguoja tarsi į realią infekciją ar stresinę situaciją), išskiriamas dopaminas ir serotoninas, kurie gerina nuotaiką ir mažina nerimo jausmą, tad galima įžvelgti ir tam tikrą naudą sveikatai.
Visgi, visi šie teigiami aspektai yra taikytini tik suaugusiems asmenims – vaikams ir paaugliams, kurie sunkiau gali interpretuoti ir suvokti realybę nuo fikcijos, dėl siaubo filmų įtakos gali sutrikti miegas, atsirasti nerimas, išsivystyti baimės. Praleisti siaubo filmus rekomenduojama turintiems psichikos sutrikimų – rodomi vaizdai ir emocijos gali sukelti turimų simptomų paūmėjimą.
Taigi, siaubo filmų žiūrėjimas – ne tik smagi pramoga tamsiais vakarais, bet ir sudėtinga psichologinė būsena, kuri leidžia patirti ir išgyventi vidines baimes saugioje aplinkoje, jei tą daro brandi tiek amžiumi, tiek vidine būsena asmenybė.
