Artėjant žiemos sezonui vairuotojai paprastai vyksta į autoservisus atlikti automobilinės alyvos ir alyvos bei oro filtro keitimo. Tačiau dažniausiai kiti du – kuro bei salono oro filtrai lieka užmiršti, kai kurie vairuotojai netgi nežino apie tokių egzistavimą. Kokią reikšmę gali turėti užmirštas laiku pakeisti vienas ar kitas filtras?
Automobilio filtrų paskirtis
Alyvos filtras valo automobilio variklyje cirkuliuojančią alyvą. Alyvos filtrą būtina keisti kaskart, kai keičiama alyva.
Oro filtro pagrindinė paskirtis – išvalyti orą, patenkantį į variklio degimo sistemą. Dažniausiai keičiamas kartu su alyva ir alyvos filtru. Net jei oro filtras atrodo švarus, jį rekomenduojama pakeisti kartą per metus.
Pagrindinė kuro filtro paskirtis – valyti kurą, patenkantį į degimo sistemą. Tai ypač aktualu dyzelinių automobilių vairuotojams, ypač tiems, kurie naudoja ne ES pagamintą dyzelinį kurą. Rekomenduojama kuro filtrą keisti kas antrą kartą keičiant alyvą, arba kas 50 000 – 70 000 km.
Automobiliuose, pagamintuose iki 2000 m., salono filtro gali ir nebūti. Salono oro filtro paskirtis – valyti į saloną patenkantį orą nuo dulkių, kvapų. Šiuolaikiniai salono oro filtrai taip pat filtruoja alergenus ore. Filtrą rekomenduojama keisti kas metus, o važinėjant žvyrkeliais – ir du kartus per metus. Salono oro filtras gali turėti įtakos vairuotojo ir keleivių sveikatai. Rekomenduojama rinktis brangesnį, bet efektyvesnį, anglimi dengtą salono oro filtrą.
Tai, kad automobilio salone nėra, arba yra neveikiantis salono oro filtras gali parodyti automobilio viduje rasojantys stiklai. Užsikišęs salono filtras negali tinkamai išfiltruoti į saloną patenkančios drėgmės. Drėgmė salono viduje gali kauptis ir dėl netinkamai vykdomos šildymo-vėdinimo sistemos, nesandarių gumų ar angų, per kurias patenka drėgmė, arba kitų drėgmės šaltinių.
Kam reikalingas kuro filtras?
Plačiau panagrinėkime, kuo automobiliui svarbus kuro filtras..
Nors visoje Europos Sąjungoje stengiamasi gaminti kuo švaresnius degalus, tai nereiškia, kad degalai yra visiškai švarūs. Juose gali būti nuosėdų, metalo ar smėlio dalelių ir pan. Kuro filtras dažniausiai yra nedidelis, cilindro formos, kurio viduje yra celiuliozės arba sintetinio pluošto armonikinis įdėklas. Prie filtro jungiamos kuro sistemos žarnelės. Korpusas būna pagamintas iš plastiko arba metalo. Dyzeliniuose automobiliuose paprastai naudojami metaliniai filtrai. Kuo siurblys tiekia kurą iš bako į įpurškimo sistemą. Dyzelinių automobilių kuro filtrai paprastai dar turi vandens nusodintuvą.
Anksčiau automobiliai vietoj kuro filtro turėjo karbiuratorių su įmontuotu filtruojančiu dėklu, bet tai nebuvo labai veiksminga priemonė. Karbiuratoriai buvo tolerantiški prastos kokybės degalams, užsikišusius buvo galima išvalyti. Tada ir kuro sunaudojimo ar išmetamų dujų kiekis buvo nesvarbus.
Dyzelinių variklių tiesioginio įpurškimo bei benzininių variklių su tiesioginiu įpurškimu sistemos reikalauja tikslaus kuro dozavimo. Nukrypimai nuo normos gali turėti įtakos išmetamųjų dujų kiekiui, variklio darbui bei galiai.
Kuro filtro susidėvėjimas ilgą laiką gali būti nepastebimas, kol teršalų neprisirenka daug, arba nepatenka didesnė purvo dalelė. Teršalams patekus į aukšto slėgio siurblį arba į purkštukus, gali juos pažeisti. Nuosėdos gali pažeisti ir stūmoklius, vožtuvus bei kitus variklio elementus. Neveikiantis kuro filtras negalės išvalyti ir vandens, kurio patekimas į variklį gali sukelti įvairių komponentų koroziją.
Svarbiausia – reguliariai atlikti transporto priemonės patikras ir neatidėlioti rekomenduojamų remonto darbų, nesvarbu, tai valytuvų keitimas, automobilio filtrų patikra ar registracija turbinų remontui.
