Rusijoje beveik penkerius metus tonomis naikinami importiniai maisto produktai. Per tą laiką po buldozerių ratais, presais pateko ir buvo sutrinta arba krosnyse sudeginta jau beveik trys dešimtys tūkstančių tonų iš užsienio atvežtų produktų, kuriems šios šalies valdžia paskelbė embargą. „Maisto produktai, kurie galėtų būti parama neturtingoms, daugiavaikėms, socialiai remtinoms šeimoms, senelių namams, buvo demonstratyviai sunaikinta“, – teigė nepriklausomas Rusijos ekonomistas Vladislavas Žukovskis.
2019-aisiais sueina penkeri metai, kai Rusija įvedė embargo įvežti maisto produktus iš valstybių, kurios pasmerkė Rusiją dėl Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainos sukėlimą, primena svoboda.org. Kaip atsakas į tarptautines sankcijas rusų valdininkams ir verslininkams buvo paskelbtos stulbinamos kontrsankcijos, „siekiant užtikrinti Rusijos Federacijos saugumą“, nuo kurių pirmiausia nukentėjo Rusijos vartotojai.
2015 metų liepą Rusijos vyriausybė patvirtino žemės ūkio produkcijos iš JAV, ES, Kanados, Australijos, Norvegijos, Ukrainos ir kitų šalių naikinimo taisykles. Sūrį, kumpį, vaisius ir daržoves traiškomi buldozeriais arba deginami.
Vasario 6 dieną per forumą „Dalykinė Rusija“ prezidentas Vladimiras Putinas paaiškino, kodėl produktus reikia naikinti, o ne atiduoti neturtingiesiems. Esą tai naudingiau ekonomikos aspektu. V. Putinas teigė, kad produktų naikinimas vietoj jų išdalijimo kelia ekonomiką, o nuo to laimi Rusijos gyventojai, nors iš pirmo žvilgsnio tai skamba „nelabai komfortiškai ir geranoriškai“.
Kovo 4 dieną „Rosselchozhadzor“ atsiskaitė, kad pastaruosius trejus su puse metų sunaikino daugiau kaip 27 tūkst. tonų uždraustų produktų. Ryžtas naikinti toks didelis, kad paimamos naikinti net menkos sankcijomis uždraustų produktų partijos.
Naikinamų produktų apimtys gali dar labiau didėti. Vasario mėnesį Rusijos federalinė muitinės tarnyba pasiūlė išplėsti maisto produktų įvežimo embargo iki šalių, kurios palaiko sankcijas prieš Rusiją. Gali pradėti drausti importuoti kiaušinius, alyvuoges, vaisių sultis ir džemus, mėsos ir žuvies konservus.
Naikinami ir lietuviški sūriai
Naujausiais duomenimis, vasario 11 dieną Samaros turguje buvo rasti sūriai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos bei Suomijos ir sunaikinti.
Vasario 27 dieną Pulkovo muitinė surengė reidą Sank Peterburgo parduotuvėse „Suomių prekės“ ir rado parduodamus sankcijomis uždraustus produktus. Išimta iš prekybos ir specialioje krosnyje sunaikinta daugiau kaip 120 kilogramų sūrio, mėsos ir pieno produkcijos.
Kovo 1 dieną Belgorodo transporto prokuratūra kartu su muitine paėmė sūrius iš Prancūzijos, Vokietijos ir Olandijos, kuriuos prekybos centre „Slavianskij“ pardavinėjo individualios įmonės savininkas.
Kovo 4 dieną Kurgano rajono poligone buldozeris sutrynė ir su sniegu bei šiukšlėmis sumaišė 632 kilogramus obuolių ir 367 kilogramus kriaušių iš Lenkijos. Ši partija buvo aptinka Kurgano turguje.
Pirmą kovo savaitę Krasnodaro krašte buvo sunaikinta daugiau kaip šešios tonos produktų. Tai buvo ispaniški apelsinai, olandiški pipirai ir lenkiški pomidorai. Visa tai pateko po presu specialiame poligone.
Žadėjo geresnį gyvenimą, bet daugėja skurdo
Ekonomistas Vladislavas Žukovskis „Radio Svoboda“ paaiškino, kodėl produktų naikinimas tęsiasi jau penkti metai. Pareiškimus, kad tai naudinga Rusijos gyventojams, jis laiko absurdiškais.
Aišku, visa tai yra kliedesiai ir demonstracija, skirta mažai išsilavinusiems televizijos žiūrovams, kurie yra „zombadėžių“ įkaitai. Mūsų šalyje yra tokių dvasiškai nesveikų žmonių, tarp kurių – Valstybės Dūmos nariai, dėl demonstratyvaus patriotizmo mėčiusių ant žemės kompanijos „Apple“ produkciją, šokinėjusių ant „aifonų“ telefonų, laužusių planšetes. Žmonės, kuriems reikėtų intensyvios psichoterapijos seansų, mūsų šalyje priiminėja įstatymus.
27,5 tūkstančių tonų maisto produktų, kurie galėtų būti parama neturtingoms, daugiavaikėms, socialiai remtinoms šeimoms, senelių namams, buvo demonstratyviai sunaikinta.
Tai buvo daroma su fanfaromis, įtraukiant Nacionalinės gvardijos karius, muitinės tarnybos pareigūnus. Pasieniečiai ir specialiųjų tarnybų darbuotojai naikina lenkiškas žąsis ir už tai gauna apdovanojimus. Tiesiog gėdinga! Vietoj to, kad užsiimtų reikalais, mažintų realaus ekonomikos sektoriaus mokesčius, mažintų nekilnojamojo turto kreditų procentus, pasirūpintų Rusijos rublio stabilumu, užsiimtų deoligarchizacija ir ekonomikos dekriminalizacija, vystytų privačią iniciatyvą, valdžia užsiima kuo tik nori, bet ne tuo.
Dar 2012 metais Rusijos gyventojams buvo žadama, kad du kartus bus sumažintas gyvenančiųjų žemiau skurdo ribos skaičius., pusantro karto bus padidintas pragyvenimo lygis. Tačiau gyventojų pajamos sumažėjo 10 procentų, o tikrovėje – 30–40 procentų, o žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių padaugėjo penkiais milijonais.
Su skurdu kovojama didinant mokestinę naštą ekonomikai, ilginant pensinį amžių, įvedant „Platoną“, didžiules rinkliavas, kurių jau yra daugiau, kaip šešios dešimtys.
O lenkiškų žąsų ir prancūziškų sūrių naikinimo demonstracija yra „durnių namai“. Reikėtų iškviesti sanitarus.
Dvi planetos – gyventojams ir politiniam elitui
– Dabar Rusijos federalinė muitinės tarnyba siūlo praplėsti maisto produktų tiekimo embargą. Vadinasi, kai kam tai labai naudinga.
– Teisingai, todėl, kad jie turi komercinių interesų. Už tai jie gauna pinigus ir premijas. Tam, kad galėtų naikinti pomidorus, sūrį, žuvį ir mėsą, jie perka specialias krosnis, kuriose visa tai deginama, perka specialią techniką, kuri visa tai traiško. Jie nori, kad rusai žiūrėtų „vieversio išmatos“ per „zombadėžę“. melstųsi Kiseliovui ir jo „branduoliniams pelenams“, džiaugtųsi prezidento metiniu pranešimu ir kartu nieko nevalgytų, gyventų tiesiog oru. Tai būtų geniali situacija: galima be pabaigos naikinti maisto produktus ir už tai dar uždirbti pinigų, gauti medalių, ordinų, daryti karjerą. Jie nemoka dirbti, jie kovoja su žąsimis. Mūsų šalyje šiuo metu trys ketvirtadaliai daugiavaikių šeimų gyvena žemiau skurdo ribos. Minios senukų rikiuojasi eilėse prie prekybos centrų šiukšlių konteinerių, ten ieško prekių, kurių pasibaigęs galiojimo laikas. Tai yra žmonės banaliai neturi ką valgyti. Internete marios tokių vaizdo įrašų.
Kai pensija 12 tūkst. rublių, tai yra maždaug 170 eurų, objektyviai iš tokios išgyventi neįmanoma. Tris ketvirtadalius šitos pensijos – komunaliniams mokesčiams. Valdžiai į visa tai nusispjauti. Iki 2013–2014 metų maisto prekės kainavo dukart mažiau, kol valdžia nusprendė atsakyti į sankcijas, skirtas Rusijos oligarchams, valdančiajai vertikalei, kooperatyvui „Ozero“, išperti savo tautą, savo šalies gyventojus, ypač neturtingus. Nuo 2014 metų dar dolerio kaina pakilo du kartus – nuo 32 iki 66–67 rublių. Kokybiškų Europos maisto produktų srautą uždarė, atsirado prekinis deficitas, pradėjo kilti maisto prekių kainos, padaugėjo surogatų ir taip toliau.
Viskas pradėjo kainuoti du-tris kartus brangiau. Žmonės valgo bet ką, kad nemirtų iš bado. Per pastaruosius penkerius metus Rusijos gyventojų pirkinių krepšelis krepšelio struktūra degradavo, sumažėjo daržovių ir vaisių, žuvies, mėsos ir pieno dalys, stipriai padidėjo bulvių, duonos vartojimas, taip pat kvazipieniškų produktų, tai yra surogatų, pagamintų iš palmių aliejaus.
Jei ateinate į paprastiems žmonėms skirtą parduotuvę, viskas, ką ten galima rasti, – konditerijos gaminiai, šokoladukai, pieno produktai – niekur neliko gyvulinių riebalų, visur naudojamas augalinis aliejus – palmių, rapsų, kokoso.
Žmonės visa tai kenčia, nes nenori įjungti galvos, eiti į rinkimus ir balsuoti prieš plėšikų ir vagių partiją, prieš „Vieningąją Rusiją“, prieš tuos, kurie didina pensinį amžių, daro antisocialines reformas.
O Rusijos politinis elitas gyvena kitoje planetoje. Prezidentas, premjeras, Valstybės Dūmos deputatai, atstovaujantys valdančiajai partijai, Federacijos tarybos nariai, visas tas politinis bomondas nevalgo to, ką paprasti rusai. Jie gyvena kitaip: gerai brangius prancūziškus ir itališkus vynus, valgo sankcijomis uždraustus produktus, kuriuos gamino ne Baltarusijoje ir ne Venesueloje. O likusiems gyventojams įpiršo visą tą bjaurastį, kurios apskritai negalima valgyti.
Parengė Rasa PAKALKIENĖ „Lietuvos žinios“
