Atvėsus orams, individualių gyvenamųjų namų gyventojai, palengva pradeda kūrenimo sezoną.
Visgi, dažnai gyventojai kūrenimui naudoja kenksmingas medžiagas, taip ne tik teršiant aplinką, bet ir kenkiant savo ir aplinkinių sveikatai, sukeliant nepatogumų.
„Sūduvos gidas“ pasidomėjo, kaip dažnai fiksuojami tokio pobūdžio pažeidimai bei kuo tai gresia.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) atstovai informavo, kad praėjusiais, 2024 metais, Aplinkos apsaugos departamentas sulaukė 1 077 pranešimų dėl atliekų deginimo lauke arba galimai neleistinų medžiagų kūrenimo pečiuose, krosnyse, židiniuose ir pan. Gyventojai kreipiasi įtardami nelegalų atliekų tvarkymą, pvz., pastebėję juodus dūmus.
Fiksuojama, kad dažniausiai naudojamos draudžiamos namų šildymui skirtos atliekos yra plastiko pakuotės, seni baldai, tekstilė ir net cheminėmis medžiagomis apdoroti pabėgiai.
AAD pabrėžia, jog griežtai draudžiama kūrenti pramonines ir buitines atliekas, tokias kaip tekstilė, avalynė, baldai, langų rėmai, plastikas, apdorotas lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, padangų likučius ir t.t. Taip pat draudžiama deginti alyvą ir alyvos produktų atliekas.
Deginant atliekas ar kitas kurui neskirtas medžiagas į aplinkos orą patenka įvairūs kenksmingi ir taršūs degimo produktai, be to, žmonės, kūrendami draudžiamomis medžiagomis, gali kenkti savo ir aplinkinių sveikatai. Labai pavojinga namų šildymui naudoti cheminėse medžiagose išmirkytus medinius pabėgius (geležinkelio bėgių atraminės detalės), nes juos deginant išsiskiria įvairūs kenksmingi teršalai, kurie užteršia ne tik aplinkos orą, bet laikui bėgant jie nusėdę į dirvožemį patenka į gruntinius vandenis taip juos užteršdami.
Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą ir alyvos produktų atliekas – šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, o nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės taip pat užteršia dirvą ir paviršinius bei gruntinius vandenis.
Be to, anot Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistų teigimu, atliekų kūrenimas kietojo kuro katiluose (pvz., krosnyje) užteršia katilo ir dūmtraukio paviršius kenksmingais suodžiais. Dėl to blogėja šilumos perdavimas į patalpas, kyla gaisro pavojus, nes gali užsidegti dūmtraukyje susikaupę suodžiai.
Pastebėjus neteisėtai deginamas atliekas ar kitas medžiagas, kurios nepriskiriamos kurui, AAD pataria gyventojams kreiptis skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Tuomet Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai galės operatyviai reaguoti į pažeidimą.
Nufotografavus ar nufilmavus pažeidimą, t. y. asmenis darančius pažeidimą, informaciją (nuotraukas ar vaizdo įrašą) galima siųsti el. paštu [email protected].
Netinkamų medžiagų ar atliekų deginimas buitiniuose šildymo įrenginiuose (pečiuose, krosnyse, židiniuose ir kt.) užtraukia administracinę atsakomybę – baudos siekia nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki net 1 170 eurų.
