Rugsėjo 16 d., šeštadienį, Kvietiškio dvare (Marijampolė) nuvilnijo renginiai, skirti Europos paveldo dienai paminėti. Šventės dalyvių laukė edukacinis pėsčiųjų žygis – teatralizuota istorinė kelionė „Grafienės Butlerienės Rožančkeliu“, Šv.Mišios už Marijampolės bažnyčios fundatores grafienę Prancišką Butlerienę ir kunigaikštienę Oną Sapiegienę, pokalbis prie apskritojo stalo „Dvaras ir miestas – istorijos blyksniai“ Marijampolės kolegijoje, edukacinės programos vaikams ir suaugusiems, įvairios linksmybės…
Vakarop, po Kvietiškio dvaro 300 metų iškilmingo paminėjimo ir koncerto „Kvietiškio dvaro sakmė“ (kuriame pasirodė svečiai iš Bialystoko – muzikos ir šokio grupė Capella Antiqua Bialostociensis), šventės dalyviai smagiai sudalyvavo dvariškoje vakaronėje „Patalkys dvare“ su „Žibinyčia“, kultūringo vyno vartojimo pamokose ir degustacijoje bei kitose linksmybėse.
***
Marijampolės pradžia – Kvietiškio dvaras
Marijampolės miesto pradžia yra Kvietiškio dvaras, kurį 1717 m.. pastatė Prienų seniūnas Morkus Antanas Butleris ir jo žmona P. Ščiukaitė-Butlerienė. Jį sudarė mediniai dvaro rūmai, 3 klojimai, 2 klėtys, 3 tvartai, bravoras, grūdų magazinas, vežiminė, vandens ir vėjo malūnai, plytinė. 1738 m. Prienų inventorizacijos akte išvardinta, kiek ir kas dvaro laukuose buvo sėjama. To meto papročiu prie dvarų buvo kuriami miesteliai, taip netoli dvaro atsirado miesto pradininkė Starapolė. Grafienė Pranciška pakvietė marijonus, fundavo bažnyčios ir vienuolyno statybą 1750 m. istorikų (kun. J. Totoraitis, B. Kviklys, kun. J. Reitelaitis, A. Miškinis, dr. Gr.Martinaitienė, prf. R. Ragauskienė, dr. D.Viliūnas, R. Urbonavičius, B. Mašalaitis) yra aprašytas miesto įkūrimas, Magdeburgo teisių suteikimas, kurio 225-uosius minėjo šiais metais Marijampolės savivaldybė.
Šie metai yra jubiliejiniai, 300-ieji, Kvietiškio dvarui, kurį (kaip ir visą seniūniją) po grafų Butlerių su pertraukomis valdė Sapiegų giminė: Kazimieras Nestoras Sapiega (1782 – 1798), Aleksandras Sapiega (1807 – 1812). jo žmona Ona Zamoiska – Sapiegienė (1812 – 1859),jos sūnus Leonas Sapiega (1802- 1878 m.). Po 1863 sukilimo caras dvarą padovanojo grafui Fiodorui Rembertui fon Bergui (apie 1864 – 1874 m.). Ši vokiečių kilmės giminė dvarą valdė iki jo išparceliavimo 1924 m.
Su šia vietove susiję daug istorinių įvykių bei asmenybių, pvz.: minėti dvaro valdytojai grafai, kai kurių istorikų teigimu 1807vm. dvare lankėsi Napoleono maršalas M. Nėjus, čia gyveno pirmasis šio krašto Sibiro tremtinys, dvaro valdytojas B. Mikuličius, vyko stambiausias Suvalkijoje 1831 m. sukilimo mūšis pietvakariniuose Kvietiškio laukuose, nuo 1909 m. dvare veikė „Žiburio“ draugijos įkurta pradinė mokykla ir kt. Įvairiu laikotarpiu lankėsi pedagogai P. Arminas-Trupinėlis ir Petras Kriaučiūnas. 1919 m. Kvietiškyje žemės ūkio mokyklą įsteigė agronomas Jonas Kriščiūnas, kuris Marijampolėje ir dvare gerais darbais garsėjo dar prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą: jo pastangomis 1913 – 1915 m. veikė Suvalkijos bitininkų draugija. Būsimasis mokslininkas Domas Aleksandravičius (1898 – 1958) į Kvietiškį atvyko 1926 m. ir čia įsteigė žemesniąją žemės ūkio mokyklą.
Dabar čia įsikūrusi Marijampolės kolegija, turinti 2 fakultetus: Edukologijos ir socialinio darbo (buvusi Marijampolės aukštesnioji pedagogikos mokykla) bei Verslo ir technologijų (buvusi Marijampolės aukštesnioji žemės ūkio mokykla). Kolegijoje studentai mokosi 15-oje studijų programų.
Tądien šioje istorinėje vietovėje susipažinote su dvaro istorijos bei senovinių padargų ekspozicijomis, paklajojote dvaro takais, pastovėjote prie Sukilėlių ąžuolo, menančio 1831 m. mūšius. Išlikę įvairaus laikotarpio pastatai priminė 18-19 a. medinių dvarų-palivarkų gyvenimo detales. O centriniuose kolegijos rūmuose jūsų laukė marijampolietės dailininkės Neringos Krivičienės nutapyta Pranciška Butlerienė bei paroda, skirta Kvietiškio dvaro 300 metų sukakčiai paminėti.
1918–ieji metai – Marijampolės, kultūros sostinės metai! Mes juos švenčiame jau nuo šio renginio!
Vida Mickuvienė, Marijampolės kolegijos lektorė
