Lietuva apsisprendė: naujasis prezidentas – Gitanas Nausėda

Prezidento rinkimų antrajame ture lietuviai balsavo ne taip aktyviai kaip pirmajame rate prieš dvi savaites.

Prezidento rinkimų antrajame ture dalyvavo 53,43 proc. rinkėjų, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Rinkėjų aktyvumas buvo mažesnis nei pirmajame ture prieš dvi savaites, bet didesnis nei 2014 metais per prezidento rinkimų antrą turą.

Pirmajame ture galutinis aktyvumas buvo 57 proc., 2014 metais prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 47 proc. rinkėjų.

„Išaugęs rinkėjų susidomėjimas prezidento rinkimais išaugino ir rinkėjų susidomėjimą Europos Parlamento rinkimuose. Galima konstatuoti, kad tikrai rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose yra per 50 proc., ir, matyt, galime pretenduoti į rekordą visoje Europos Sąjungoje“, – sakė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

2009 metais, kai per Europos Parlamento rinkimus nebuvo renkamas prezidentas, rinkėjų aktyvumas buvo mažiau kaip 21 proc.

VRK vadovė atkreipė dėmesį, kad Europos Parlamento rinkimų rezultatai bus skelbiami po vidurnakčio.

„Kadangi paskutiniai Europoje baigia balsuoti italai, tai bus 24 val. Lietuvos laiku, atitinkamai po 24 val. skelbsime rinkimų rezultatus EP rinkimuose“, – sakė ji.

Sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimų antrasis turas ir rinkimai į Europos Parlamentą.

Prezidento rinkimuose sekmadienį varžėsi konservatorių remiama Seimo narė Ingrida Šimonytė ir ekonomistas Gitanas Nausėda, kartu vyko Europos Parlamento rinkimai.

Paskelbus duomenis iš visų apylinkių ryškia persvara laimėjo G. Nausėda, surinkęs 66,72 proc. balsų. Tuo tarpu I. Šimonytė surinko 33,28 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.

„Nesvarbu, už ką balsavote šiandien. Nesvarbu už ką balsavote prieš dvi savaites. Nesvarbu, kur išreiškėte savo pilietinę poziciją – Lietuvoje ar užsienyje. Dabar svarbu tik viena – mes visi esame Lietuvos vaikai. Ši šalis – mūsų Tėvynė. Ir Jūs esate tie, kurie sprendžia, kuriuo keliu eisime pirmyn. Ačiū Jums už pasitikėjimą ir įpareigojimą būti Lietuvą vienijančiu ir visus piliečius atstovaujančiu Prezidentu!“ – socialiniame tinkle parašė G. Nausėda.

I. Šimonytė sekmadienio vakarą jau pripažino pralaimėjimą ir telefonu pasveikino savo konkurentą su pergale. Ji sakė, kad pasirodžius rezultatams iš Vilniaus atotrūkis dar sumažės, bet pripažino, kad pavyti G. Nausėdos jai nepavyks.

„Aš nežinau, kodėl žmonės komplikuoja dalykus ir mano, kad kai nelaimi rinkimų, tai pasaulis pasibaigia. Pasaulis rytoj taip pat gyvuos, o aš gyvuosiu su juo“, – sakė ji.

Prezidentė D. Grybauskaitė pasveikino G. Nausėdą su pergale

Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį telefonu pasveikino G. Nausėdą laimėjusį prezidento rinkimus.

Prezidentė išrinktajam šalies vadovui palinkėjo stiprybės ir sėkmės pateisinant į jį sudėtus Lietuvos žmonių lūkesčius, pranešė D. Grybauskaitės spaudos tarnyba.

Telefonu šalies vadovė taip pat kalbėjo ir su antra prezidento rinkimų turo dalyve Ingrida Šimonyte.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pasveikinęs G. Nausėdą, sakė, kad tikisi sklandaus bendro darbo ateinančius metus.

„Po šios nakties šalies laukia naujas politikos etapas, tikiu, atnešiantis veržlumo ir užtikrintumo ateičiai, stabilumo ir ramybės mūsų žmonėms. Naujajam Prezidentui linkiu sėkmės ir stiprybės priimant šią atsakomybę ir vedant valstybę į priekį“, – sakė Seimo pirmininkas.

Naujojo šalies vadovo kadencija prasidės liepos 12 dieną, jam prisiekus iškilmingoje inauguracijos ceremonijoje.

„Sveikinu Gitaną Nausėdą laimėjus Lietuvos Prezidento rinkimus! Linkiu dirbti visų be išimties Lietuvos žmonių labui bei įgyvendinti visus žmonėms duotus pažadus“, – sveikinimus perdavė premjeras Saulius Skvernelis.

Sveikinimus laimėtojui perdavė ir TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

„Pasveikinau telefonu Gitaną Nausėdą su pelnyta pergale. Nuoširdžiai linkiu sėkmės įgyvendinant duotus pažadus, atsispiriant neigiamoms įtakoms ir siekiant didesnio konsensuso Seime. TS-LKD visada bus valstybės interesų pusėje ir parems teisingas idėjas ir pasiūlymus.

Ačiū Ingridai už gerą ir stiprų pasirodymą. Ji parodė, kad politika gali būti kitokia. Nuoširdi, be populizmo ir be kompromisų su sąžine. Kviesiu ją vesti TS-LKD sąrašą 2020 Seimo rinkimuose ir pergalės atveju vadovauti vyriausybei.

Dėkui Daliai Grybauskaitei už šį dešimtmetį laikytą aukštai iškeltą skaidrumo ir tvirtumo kartelę bei lyderystės vėliavą tiek vidaus, tiek užsienio politikoje“, – savo paskyroje „Facebook“ parašė konservatorių lyderis.

Prakalbo apie ateities darbus

 

G. Nausėda žadėjo siekti dirbti su parlamentu ir Vyriausybe, siekiant mažinti socialinę atskirtį šalyje.

„Aš tikiuosi, kad mums pavyks kartu su kitomis valdžios institucijomis rasti tuos bendrus sąlyčio taškus su vienu tikslu – kad Lietuvoje būtų geriau gyventi, kad Lietuvoje tvirčiau jaustųsi kiekvienas žmogus, kad Lietuvoje būtų daugiau savitarpio pagarbos, mažiau patyčių, kad puikiai sugyventų senas ir jaunas, daugiau pajamų turintis ir mažiau pajamų turintis, gyvenantis Lietuvos pakraštyje ir gyvenantis centre arba sostinėje“, – kalbėjo G. Nausėda.

Išrinktasis prezidentas taip pat užsiminė, kad švelnins retoriką Rusijos atžvilgiu, bet pabrėžė, kad Lietuvos santykiai su Maskva iš esmės nesikeis, kol Rusija nekeis elgesio Ukrainoje.

G. Nausėda sakė, kad tapęs prezidentu norėtų toliau gyventi savo name Pavilnyje, tačiau dėl to tarsis su Vadovybės apsaugos departamentu.

Tuo metu I. Šimonytė žadėjo, kad toliau aktyviai veiks Lietuvos politikoje. „450 tūkst. balsų už tavo nugaros nėra tai, kam gali lengvai pasakyti – „ačiū labai už gėles ir toliau aš einu auginti savo narcizų“, – LRT sakė I. Šimonytė.

Išrinktasis prezidentas G. Nausėda sako manantis, kad jo varžovė prezidento rinkimuose I. Šimonytė galėtų tapti premjere, jei įstotų į konservatorių partiją.

„Matyčiau tokį scenarijų su viena sąlyga, jeigu ji taptų partijos nare, nes netampant partijos nare neįmanoma tapti partijos vadove. Jeigu taptų partijos vadove ir valdančiąją koaliciją formuotų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, aš visiškai ją įsivaizduočiau tinkamą premjero pareigoms užimti“, – sekmadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl rinkimų tvarkos pažeidimo

 

Policija praėjo vieną ikiteisminį tyrimą dėl rinkimų tvarkos pažeidimo prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, pranešė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.

Edvardas Šileris sekmadienį per spaudos konferenciją Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) sakė, kad tyrimas susijęs su klastojimu, tačiau tvirtino negalįs atskleisti daugiau informacijos.

„Atliekamas patikrinimas. Manau, kad jau rytoj tą atsakymą turėsime“, – sakė jis.

E. Šileris tvirtino, kad sekmadienį policija sulaukė 13 pranešimų dėl galimų rinkimų tvarkos pažeidimų. Dauguma pranešimų, anot jo, buvo menkaverčiai.

Į Specialiųjų tyrimų tarnybą paskambino neblaivus pilietis ir pranešė apie galimą pasikėsinimą į naujai išrinktą prezidentą. Jam nustatytas 2,96 promilės girtumas.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė per spaudos konferenciją teigė, kad komisija iš viso sulaukė maždaug 60 pranešimų apie galimus pažeidimus.

„VRK daugiau informacijos gavo dėl galimos agitacijos socialiniuose tinkluose. Pasidalinta pranešimais, turinčiais agitacinio turinio elementų, buvo ir nuotraukų su biuleteniais, rodoma žyma, už ką asmuo balsavo, dalijamasi iš vienos iš svetainių taip pat turinčių agitacinio turinio elementų. Nemažai susidomėjimo sulaukė ir portaluose skelbiama informacija apie kandidatus“, – vardijo ji.

„Kiek įdomesnis buvo pranešimas, jog restoranai, kavinės siūlė įvairias nuolaidas už VRK lipduką“, – pridūrė VRK vadovė.

VRK taip pat gavo rinkėjo pranešimą, kad jis nedalyvavo rinkimuose, nors pažymėta, kad dalyvavo.

Sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimų antrasis turas ir rinkimai į Europos Parlamentą.

Politologai: aktyvumas antrajame ture buvo gana įprastas

 

Aktyvumas antrajame prezidento rinkimų ture buvo gana įprastas, todėl sudėtinga kalbėti apie ženklią naudą vienam ar kitam rinkimuose besivaržančiam kandidatui, sako politologai.

„Nelabai galime pasakyti, kam jis būtų naudingesnis. Kadangi jis žemesnis tik faktiškai trimis procentiniais punktais negu pirmame ture, manau, esminės įtakos rezultatams jis nepadarys“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ainė Ramonaitė.

Prezidento rinkimų antrajame ture dalyvavo 53,43 proc. rinkėjų. Pirmajame ture aktyvumas siekė 57 proc.

Pasak A. Ramonaitės, panašus procentas rinkėjų „nubyrėjo“ visuose miestuose, todėl negalima daryti išvados, kieno rinkėjai nusprendė nebalsuoti.

„Nėra didelis skirtumas, palyginus aktyvumą tarp pirmojo ir antrojo turo ir, matyt, neatėjo tie, kurie jau labai tvirtai buvo apsisprendę balsuoti už tuos kandidatus iš tų likusių septynių ir nebuvo alternatyva nei I. Šimonytė, nei G. Nausėda“, – svarstė Karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Gintaras Šumskas pastebėjo, kad aktyvumas buvo „mums labai įprastas ir, kaip antram turui, visai neblogas“.

Pasak G. Šumsko, manant, kad į rinkimus atėjo panašus elektoratas kaip ir pirmajame ture, geresnes pozicijas turi G. Nausėda, nes jį apklausose daugiau žmonių įvardijo kaip antrąjį pasirinkimą, jeigu į antrąjį turą nepatektų jų kandidatas.

„Jeigu mes darysime prielaidą, kad atėjo daugmaž tie patys ir į pirmąjį, ir į antrąjį turą, panašu, kad palankiau balsai persiskirstys G. Nausėdos naudai“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie Europos Parlamento rinkimus, G. Šumskas pastebėjo, jog gana aukštas aktyvumas Šalčininkų, Širvintų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse yra palankus Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – krikščioniškų šeimų sąjungai.

„Panašu, kad Šalčininkai, Vilniaus rajonas, Širvintos labai drausmingai atėjo. Panašu, kad jie labai gerai mobilizavosi ir turės tą vietą“, – sakė jis.

J. Novagrockienė spėjo, jog Europos Parlamento rinkimuose žmonės labiau linko palaikyti tradicines partijas ir nepasiduos euroskepticizmui.

Pasak A. Ramonaitės, šie Europos Parlamento rinkimai bus labai geras ženklas partijoms, ko tikėtis Seimo rinkimuose.

„Vienas dalykas yra aiškus, kad pagal šių metų Europos Parlamento rinkimus pakankamai gerai galėsime spėti ir ateinančių Seimo rinkimų nuotaikas. Kadangi aktyvumas daugiau–mažiau panašus kaip ir Seimo rinkimuose, matysime išankstinį paveikslą“, – sakė ji.

 

 

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas