Kas trečias Lietuvos gyventojas patiria kibernetinius incidentus. Nuotoliniai sukčiai kelia grėsmę ne tik lengvai pasiekiamiems vartotojų duomenims, bet ir jautriai informacijai, tokiai kaip banko ar asmens duomenys.
Lietuvoje surinkti duomenys rodo, kad šaltuoju sezonu užfiksuotas interneto sukčių suaktyvėjimas, kuris vis dar išlieka stabilus. Ekspertas pasakoja, kad pasitelkus prevencines priemones vien per sausio mėnesį buvo sustabdyta beveik 7 mln. sukčiavimo atvejų.
„Mūsų surinkti duomenys rodo, kad nuo rudens internete suaktyvėjo kenkėjiškų atakų skaičius. Vien per pirmąjį šių metų mėnesį žmones apsaugojome nuo daugiau nei 29 mln. kenkėjiškų programų bei užkirtome kelią 7 mln. sukčiavimo atvejų“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitė Lietuva“ produktų vadovas Eligijus Rakickas.
Pernai rudenį suaktyvėjo kenkėjiška veikla
2023 metų duomenys atskleidė, kad sukčių ir kenkėjiškų programų veikla po vasaros išaugo. Pasak „Bitės“ eksperto, tai galėjo lemti ir tai, kad žmonės rudenį aktyviau naršo internete.
„Įprastai maždaug 34 proc. žmonių, arba kas trečias naršydamas internete, kas mėnesį patiria bent po vieną incidentą. Matome, kad rudenį šis skaičius išaugo dar 6 proc. Tai gali lemti ir tai, jog atšalus orams žmonės dažniau būna namuose ir išaugina naršymo mastą. Nenuostabu, kad grėsmių skaičius internete taip pat išauga“, – teigia E. Rakickas.
Svarbu suprasti, jog kenkėjiškas turinys – kibernetinių nusikaltėlių veiklos padarinys. Jis įprastai vartotojus pasiekia netikėtai ir iš pirmo žvilgsnio neatrodo pavojingai. Tačiau paspaudus nuorodas ar pradėjus naršyti naujame tinklalapyje, galima nesunkiai prarasti jautrią informaciją, kurią sukčiai panaudos prieš patį žmogų.
„Kenkėjiškų veiklų yra pačių įvairiausių: nuo imituoto reklaminio pranešimo iki atsiųstos aktyvios nuorodos. Svarbu į tokius dalykus žiūrėti ypač kritiškai ir nesiimti impulsyvių veiksmų – neaktyvuoti atsiųstų nuorodų ir nesidalinti asmenine informacija. Dažnu atveju sukčiai to ir tikisi, tad atsiradus galimybei nedvejodami pasinaudoja vartotojų patiklumu“, – sako „Bitės” produktų vadovas.
Dominuoja programos ir sukčių veikla
Kaip pastebi E. Rakickas, dažniausiai internete bandoma apgauti pasitelkus kenkėjiškas programas: „Jau pirmąjį šių metų mėnesį žmones apsaugojome nuo daugiau nei 29 mln. kenkėjiškų programų, kurios sudaro beveik 94 proc. visų interneto sukčiavimo incidentų“.
Kita daugiausiai pavojaus kelianti priemonė – sukčių veikla. „Sukčiai aktyviai bando paveikti žmonių duomenis ir įvilioti į pinkles – pirmąjį šių metų mėnesį užkirtome kelią beveik 7 mln. atvejų. Minėti incidentai sudaro beveik 22 proc. visų iškylančių grėsmių naršant internete“, – atskleidžia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ produktų vadovas.
E. Rakicko teigimu, minėtus skaičius pasiekti padėjo apsaugos paslauga, kuri padeda atpažinti interneto sukčių klastą. „Interneto apsauga+“ atpažįsta dažniausiai naudojamas programėles ir automatiškai blokuoja kenkėjišką turinį.
Apsaugo ir vaikus
Naudojant šią paslaugą tėvai gali kontroliuoti vaikų naršymą ne tik internete, bet ir įvairiose programėlėse. Pasitelkus „Tėvų kontrolės“ parinktį nesunkiai nustatoma, kokios programos ar internetinės svetainės yra aktyvuojamos – taip atžalas apsaugant nuo kenkėjiško turinio.
„Siekiame, kad vaikų naršymas internete būtų kuo saugesnis. Suteikiame tėvams galimybę apsaugoti savo vaikus nuo žalingo turinio ir įsitikinti, kad mažųjų šeimos narių naršymas internete ir programėlėse nekelia pavojaus“, – sako E. Rakickas.
Aptikus nesaugaus turinio pavojus ar galimą sukčių riziką, informacija yra skubiai perduodama klientams. Apie galimo įsilaužimo atvejus informuojama kuo skubiau, kad žmonės apsaugotų jautrią informaciją ir pačią paskyrą. Įspėjimai siunčiami trumposiomis SMS žinutėmis arba nurodytu el. pašto adresu.
Ekspertas taip pat akcentuoja, jog pasitelkus šią prevencinę priemonę apsaugoma ne tik nuo virusų, „AdBlock“, bet ir nuo asmeninių duomenų pažeidimo. Su šia paslauga naršymas internete ne tik saugesnis, bet ir patogesnis.
