Neretai palyginant lietuvišką pensiją su kitų šalių pabrėžiamas vienas iš skirtumų – darbdavių indėlis. Patys darbdavių atstovai teigia, kad noro prisidėti prie darbuotojų pensijos nestinga, tačiau palankių sąlygų maža.
Bankų analitikai ne kartą konferencijų metu teigė, kad Lietuvoje vis dar trūksta darbdavių įsitraukimo kaupiant didesnę pensiją darbuotojui. Tiesa, jie taipogi mano, kad valdžia galėtų prisidėti prie darbdavių motyvavimo.
Pagal SEB atliktą apklausą, 88 proc. dirbančiųjų sako, kad darbdavio pagalba ar dalyvavimas kaupti pensijai jiems priimtinas ir bendras kaupimas pensijai darbuotojus daro ištikimesnius organizacijai.
Reikia atitinkamų mokestinių sąlygų Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus tv3.lt sako, kad visos iniciatyvos, kurios didina įmonių kaštus turėtų būti motyvuojamos. Pirmiausia, reikia tinkamų mokestinių sąlygų, kadangi visose šalyse, kur veikia darbdavių pensijų kaupimo fondai yra tam tikrų mokestinių lengvatų.
„Ir čia ne tik apie pensijas kalbant bet ir apie kitas paslaugas darbuotojams, kaip maitinimas ir sveikatos priežiūra. Vienas iš mūsų senų siūlymų institucijoms ir yra, kad leistų tas išlaidas įtraukti į įmonių patiriamus kaštus. Tas aišku prisidėtų prie gyventojų pajamų didėjimo bendrąja prasme, nes pajamos ne tik tai ką gauname į banko kortelę mėnesio gale, bet ir tai, kokias gauname papildomas paslaugas – sveikatos priežiūra, pensijos ir kiti dalykai“, – sako jis.
Anot V. Sutkaus, jei darbdavys investuoja į darbuotoją, tai bent šiek tiek turi prisidėti ir valstybė.
„Kitaip prieisime prie absurdo, kad darbdavys moka atlyginimą, moka „Sodrą“, visus kitus mokesčius ir dar papildomai turi mokėti. Tada jau gyventume kažkokiame iškreiptame pasaulyje, panašiai kaip Rytų kaimynai, kur įmonės įpareigojamos ir darželius pastatyti, ir gatves asfaltuoti, ir kolūkius išlaikyti. Tai mes tikriausiai neisime tuo keliu“, – teigia jis.
O taip pabrėžiama, kad trūksta ir pačių žmonių motyvacijos, kadangi dauguma linkę gauti pinigus čia ir dabar, nesusimąstoma apie ateitį ir senatvę. Tai siejasi ir su didžiule Lietuvos problema – šešėline ekonomika.
Lietuvos darbuotojų konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas tv3.lt pasakoja, kad, kiek jis bendravo su darbuotojais, jiems patinka idėja, kad darbdaviai prisidėtų prie pensijos kaupimo, tačiau kyla daugybę klausimų, kur pinigai bus investuojami ir kokie bus garantuoti apsaugos mechanizmai. Be to, pasak jo, vis daugiau darbdavių stengiasi kaupti papildomai. Dažniausiai tai realizuojama per draudimo bendroves.
„Mes jau seniai kėlėme klausimą, kad įmonės galėtų savo pensijų fondus kurti. Yra puikių pavyzdžių Lietuvoje. Dalį pinigų į darbuotojų pensijas investuoja per draudimo bendroves. Po 20 ar kiek metų išėjęs žmogus gali pasiimti ir lygiai taip pat jo paveldėtojai gali pasiimti sukauptus pinigus. Yra įvairių variantų. Esame socialinių iniciatyvų įstatymo projektą pateikę, kuriame būtų numatyta, kad darbdaviai galėtų investuoti į darbuotojus taip, kaip tai plačiai naudojama užsienio šalyse. Tik skirtumas tas, kad politikai nori, jog mes visa tai darytume ir pinigus investuotume pirmiausia juos apmokestinus. Šioje vietoje nesąžininga, jei valdžia leistų mums dalį pinigų investuoti į pensinius fondus, bet jie nebūtų apmokestinami, tai mes mielai tai darytume. Bet kai jie apmokestinami GPM ir „Sodros“ mokesčiais, tai netenka prasmės. Tada darbuotojams geriau tuos pinigus iš karto pasiimti“, – pasakoja D. Arlauskas. Jis prideda, kad trūksta sisteminio požiūrio ir valios problemas spręsti.
Kiti metai – sprendimų laikas
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas tv3.lt informuoja, kad šiuo metu prasidėjusios diskusijos dėl antrosios pensijų pakopos pertvarkos, o jų metu tariamasi ir su darbdaviais dėl jų dalyvavimo pensiniame kaupime. Pasak S. Jakeliūno, vienas variantas, kuris buvo pasiūlytas ir EBPO ekspertų, privalomas dalyvavimas, tačiau tokia idėja nebuvo sutikta palankiai.
„Vietoj to matyt bus numatyta galimybė darbdaviams dalyvauti su mokestinėmis lengvatomis, kokios jos bus galima atskirai su jais diskutuoti ir patarti, kad tas kaupimas darbuotojų naudai būtų didesnis. Atitinkamai pensijos būtų didesnės ir taip būtų galima motyvuoti darbuotoją priklausomai nuo jo stažo bei kompetencijų. Būtų ne tik numatytos minimalios įmokos, bet ir galimybės mokėti daugiau“, – teigia Seimo narys.
S. Jakeliūno teigimu, jei kitais metais bus priimti sprendimai, įsigalios pasirengimo laikotarpis, kuriuo metu žmonės galės apsispręsti, kaip jie dalyvauja kaupimo sistemoje. Tad anksčiau 2019 metų sprendimai tikrai neįsigalios.
LVK informacija
