Dyzelinis naujo automobilio variklis ne tik sunaudoja mažiau degalų, bet ir mažiau į aplinką išmeta šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų nei artimiausias analogiškas tokio paties automobilio modelio benzininis variklis. Tokią išvadą priėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto tyrėjai, atlikę bandymus su 2019-ųjų metų automobiliais.
Tyrimai buvo atliekami su tokiais pat automobiliais ir tokio pat darbinio tūrio varikliais, tik vienas buvo dyzelinis, o kitas – benzininis. Matavimai atlikti automobiliams važiuojant trimis skirtingais greičiais: 50 km/val., 90 km/val. ir 120 km/val. Atsižvelgiant į tai, kad realiomis sąlygomis automobiliai turi greitėti lenkdami, važiuoja į įkalnes, įveikia posūkius, atliekant tyrimus jų apkrova buvo dirbtinai padidinta.
Paaiškėjo, kad dyzelinis variklis ne tik sudegina vidutiniškai 26 proc. mažiau degalų, bet dar ir į aplinką išmeta vidutiniškai 16 proc. mažiau CO2 nei benzininis variklis, jei lygintume energetinius ir ekologinius rodiklius varikliams funkcionuojant įprastais režimais. Kitų teršalų emisijos dėl efektyviai funkcionuojančių automobilių ekologinių sistemų yra nežymios.
Bendrai pagal visus taršos rodiklius tiek dyzelinis, tiek benzininis varikliai atitinka naujausią „Euro 6“ standartą.
„Įvertinę tris važiavimo režimus nustatėme, kad realios CO2 emisijos yra artimos tam, ką deklaruoja gamintojas, o, jei lygintume benzininį ir dyzelinį variklius, pastarojo emisija yra apie 15–20 proc. mažesnė. Kadangi šie automobiliai turi „Euro 6“ standartą atitinkančias išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas, kitų teršalų – anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų – emisijos yra artimos nuliui“, – sako VGTU Transporto inžinerijos fakulteto docentas dr. Alfredas Rimkus.
Apskritai, mažesnė dyzelinių automobilių CO2 tarša yra susijusi su jų efektyvumu, kitaip sakant, mažesniu degalų suvartojimu nei benzininių variklių: kadangi mažiau degalų sudeginama, mažesnės ir emisijos.
A. Rimkus priduria, kad benzininių, o ypač dyzelinių, variklių taršos rodikliams didelę įtaką turi jų amžius ir juose esančios technologijos – kietųjų dalelių filtrai, neutralizavimo katalizatoriai.
„Mes bandėme naujus automobilius – juose kietųjų dalelių emisijų tiesiog nebuvo. Tačiau senesnių dyzelinių automobilių su neatnaujintomis arba prastai prižiūrimomis išmetimo sistemomis tarša, būtent kietųjų dalelių ir azoto oksidų, įprastai yra didesnė“, – teigia A. Rimkus.
Anot jo, taršos rodikliams įtakos turi ir naudojami degalai. Pavyzdžiui, naujas biodyzelinas, gaminamas naudojant naujausias technologijas, gali turėti mažiau anglies, ją pakeičia vandenilis. Šiems biodegalams gaminti gali būti naudojamos įvairios žaliavos, tarp kurių gali būti įvairių pramonės šakų gamybos atliekų, buitinių atliekų, ne maistui skirtų žemės ūkio produktų. Taigi CO2 emisijas galima sumažinti ir pakeitus degalus ekologiškesniais: jie yra atsinaujinantys ir prisideda prie atliekų utilizavimo.
Kad naujų dyzelinių automobilių taršos rodikliai drastiškai mažėja, patvirtina ir kiti tyrimai. Antai pirmaujanti nepriklausomų tarptautinių taršos tyrimų kompanija „Emissions Analytics“ skelbia, kad 2013-aisiais 10 proc. mažiausiai taršių jų tirtų dyzelinių automobilių vidutinės azoto oksidų emisijos siekė 265 mg/km, o 10 proc. taršiausių – 1777 mg/km. 2017-aisiais dešimtadalio švariausių automobilių tarša jau siekė tik 32 mg/km, o dešimtadalio taršiausių – 1020 mg/km. Atitinkamai sumažėjo ir vidutinės visų įmonės tirtų dyzelinių automobilių azoto oksidų emisijos: nuo 812 mg/km 2013-aisiais iki 364 mg/km po ketverių metų.
