Nuo karo pradžios iki šių metų rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų.
Ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, t.y. 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Lietuvoje 2024 m. rugsėjo 1 dienos duomenimis, dirba 33,9 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis. Daugiau nei 23,9 tūkst. ukrainiečių įsidarbinti padėjo Užimtumo tarnyba. Beveik 2 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma šiuo metu. Iš viso nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko daugiau kaip 89 tūkst. ukrainiečių: vaikų, vyresnių, darbingo amžiaus žmonių.
Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje (10,5 tūkst.). Be sostinės daugiausiai atvykusių ukrainiečių šiuo metu dirba Klaipėdoje – 4,8 tūkst., Kaune – 4,2 tūkst., Šiauliuose – 2,3 tūkst., Panevėžyje – 1,3 tūkst., Kauno rajone – 1,1 tūkst., Klaipėdos rajone – 0,7 tūkst., Marijampolės savivaldybėje – 0,7 tūkst., Vilniaus rajone – 0,6 tūkst. Daugiausiai jų dirba transporto ir saugojimo (8,9 tūkst.), apdirbamosios gamybos (7,2 tūkst.), statybos (6,7 tūkst.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (3 tūkst.) veikla užsiimančiose įmonėse.
Užimtumo tarnybos duomenimis, aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba beveik 3 tūkst., t. y. 8,4 proc. ukrainiečių. Jie dirba administravimo, komercijos, gamybos ir kitų sričių vadovais, sveikatos specialistais: gydytojais, slaugytojais, veterinarais, o taip pat mokymo specialistais, IT specialistais, fizikos inžinerijos specialistais, teisės, socialinės srities ir kultūros specialistais.
Vidutinės kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose dirba didžioji dalis – 24,9 tūkst. arba 73,5 proc.– ukrainiečių. Jie dirba klientų aptarnavimo specialistais, pardavėjais, statybininkais, metalo apdirbimo specialistais, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, vairuotojais.
Žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotus darbus dirba apie 6,1 tūkst. arba 18,1 proc. ukrainiečių. Dauguma jų dirba biurų ir viešbučių valytojais, virtuvės pagalbininkais ir pakuotojais, žemės ir miškų ūkio darbininkais, maisto ruošimo, pagalbiniais darbininkais.
Ukrainiečių atlyginimai svyruoja nuo minimalaus iki beveik 2 tūkst. eurų per mėnesį, priklausomai nuo darbo pobūdžio.
Šiemet per aštuonis mėnesius 2,4 tūkst. ukrainiečių įsitraukė į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Daugiausiai dalyvavo paramos mokymuisi priemonėje – beveik 1,8 tūkst. asmenų, dauguma jų – 1,7 tūkst. mokėsi lietuvių kalbos. Dar 599 ukrainiečiai įdarbinti subsidijuojant, 48 pasinaudojo parama judumui.
Iš viso nuo karo Ukrainoje pradžios iki šių metų rugsėjo 1 d. beveik 9,4 tūkst. atvykusių Ukrainos piliečių įsitraukė į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Daugiausiai – 3,9 tūkst. pasinaudojo remiamo įdarbinimo galimybe ir 251 – parama judumui. 5,2 tūkst. asmenų dalyvavo paramos mokymuisi priemonėse, iš jų – beveik 4,6 tūkst. mokėsi lietuvių kalbos.
Rugsėjo 1 d. duomenimis, Užimtumo tarnyboje buvo registruota 2,6 tūkst. ukrainiečių – tai 16 proc. mažiau, nei tuo pačių laikotarpiu 2023 m. (3,1 tūkst.). Didžioji dalis bedarbio statusu registruotų ukrainiečių yra 30-49 m. amžiaus moterys.
