Net 40% Lietuvos gyventojų metalines konservų dėžutes vis dar meta į mišrių atliekų šiukšliadėžę – taip prarandama tūkstančiai tonų metalo, kuris galėtų virsti nauja žaliava.
Tinkamai išrūšiuota ir perdirbta aliuminio skardinė, iš kurios šiandien atsigėrėte mėgstamos kombučios ar gaivaus limonado, po kiek laiko gali vėl atsidurti parduotuvės lentynoje. Ir taip – amžinai. Metalas yra viena vertingiausių žaliavų atliekų perdirbimo grandinėje, nes, skirtingai nei plastikas ar popierius, jis gali būti perdirbamas neribotą skaičių kartų, neprarandant savo savybių. Bet tam, kad ši grandinė veiktų, ypač svarbus vaidmuo tenka mums – rūšiuojantiems gyventojams.
„Perdirbti metalą yra kur kas efektyviau, nei gaminti naują. Skaičiuojama, kad perdirbant aliuminį, sutaupoma iki 95% energijos, o plieną – apie 70%. Kiekviena tinkamai išrūšiuota skardinė ar metalo dangtelis padeda mažinti gamtos išteklių naudojimą ir klimato kaitą lemiančių emisijų kiekį“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.
Be to, perdirbant metalines pakuotes, sumažinamas poreikis kasti rūdas, ardyti kraštovaizdį, naudoti vandenį bei kitus gamtos išteklius. Taip saugoma aplinka ir užtikrinama, kad ateities kartos turėtų švarią bei gyvybingą ekosistemą.
Perdirbimo procesas prasideda namuose
Dažniausiai su metalinėmis pakuotėmis susiduriame kasdien: tai gėrimų skardinės, konservų dėžutės, aliuminio indeliai maistui, dangteliai ar kamšteliai. Dalis jų grįžta per užstato sistemą, o į ją nepatenkančios metalinės pakuotės turėtų keliauti į rūšiavimo konteinerį. Iš čia metalas patenka į perdirbimo sistemą, o vėliau – sėkmingai sugrįžta į apyvartą.
Šiemet „Žaliojo taško“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė teigiamų pokyčių: rūšiuojančių skardines ir metalinius dangtelius, lyginant su pernai, padaugėjo 4% – šiuo metu jas rūšiuoja 66% gyventojų. Vis dėlto, paklausus, kur turėtų būti metamos konservuoto maisto skardinės, net 40% apklausos dalyvių suklydo pasirinkdami mišrių atliekų konteinerį.
Kad metalas netaptų atlieka
Pasak antrinių žaliavų supirkimu ir perdirbimu užsiimančios lietuviškos bendrovės „Terra recycling“ vadovo Miroslav Korvel, blogiausia, kai metalas atsiduria deginimo įrenginiuose arba sąvartynuose.
„Kai metalas dėl įvairių priežasčių nepatenka į perdirbimo sistemą, jis tampa neatkuriamu praradimu. Mus pasiekia metalas iš įvairių kanalų – tiek surinktas iš užstato sistemos, tiek iš rūšiavimo konteinerių. Tačiau mišrių atliekų sraute metalinė pakuotė dėl didelio kiekio kitų atliekų ne visuomet patenka į tolesnį perdirbimo procesą, todėl dalis jos prarandama sąvartynuose ar deginimo įmonėse, o tvarkingai išrūšiuotos pakuotės beveik be nuostolių virsta nauja žaliava“, – sako Miroslav Korvel.
Jis priduria, kad laiko patikrintų technologijų dėka, šiandien juodasis metalas (plienas) yra viena efektyviausiai atskiriamų ir efektyviausiai perdirbamų atliekų rūšių.
„Paprasčiausiai perdirbamos vienalytės, švarios pakuotės – gėrimų skardinės, konservų dėžutės, metaliniai dangteliai. Rūšiavimo linijose jos atskiriamos įvairiomis perdirbimo technikomis: juodajam metalui (plienui) naudojami magnetiniai separatoriai, spalvotiesiems metalams (aliuminiui) – sūkurinių srovių separatoriai, taip pat balistiniai ir gravitaciniai separatoriai, sensoriniai jutikliai, o prireikus – smulkinimas ir antrinis perrinkimas įvairioms priemaišoms pašalinti. Tokia technologinė seka leidžia efektyviai atskirti metalą nuo plastiko, popieriaus ar kitų medžiagų ir paruošti jį tolimesniam perdirbimui be perteklinių nuostolių“, – atskleidžia „Terra recycling“ vadovas.
Lyginant su juodųjų metalų pakuotėmis, spalvotąjį metalą (ypač aliuminį) atskirti sunkiau – čia be srovių separatorių dažnai prireikia sensorių pagrindu veikiančių technologijų, todėl tvarkingas išrūšiavimas namuose ženkliai prisideda prie to, kiek aliuminio realiai sugrįš į rinką.
Perdirbtas metalas – kaip naujas
Bendrovė „Terra recycling“ rūšiuoja, smulkina, pjausto bei presuoja įvairių rūšių metalo atliekas, kurios sėkmingai paverčiamos nauja žaliava gamybai. Paruošta žaliava tiekiama Lietuvos ir užsienio metalo pramonei, kur gaminamos naujos gėrimų skardinės, buitinės technikos ir automobilių ar net orlaivių dalys, statybinės konstrukcijos. Kokybiniu požiūriu perdirbtas metalas atitinka visus pramonėje taikomus standartus, todėl naudojamas kaip visiškai pilnavertė žaliava, turinti tokias pat savybes kaip ką tik naujai išgautas metalas.
2024 m. „Terra recycling“ surinko per 4,4 tūkst. tonų metalinių pakuočių, iš kurių apie 4,1 tūkst. tonų buvo švarios, be priemaišų. Taip pat surinkta apie 602 tonas aliuminio pakuočių, iš jų beveik 470 tonų – švarios.
Kiekviena tinkamai išrūšiuota metalinė pakuotė taupo energiją, mažina gamtos išteklių naudojimą ir užtikrina, kad medžiaga cirkuliuotų žiedinėje ekonomikoje. „Žmonių įpročiai keičiasi. Matome, kad metalinių pakuočių konteineriuose daugėja, ir tai rodo, kad einame teisinga linkme. Žingsnis po žingsnio judame link to, kad kiekviena metalinė pakuotė taptų antrine žaliava“, – priduria Asta Burbaitė.
