Lietuvos partizanų lobiai

Dar š. m. kovo mėnesį Marijampolės kraštotyros muziejaus el. pašto dėžutėje atsirado intriguojantis laiškas, kuriame nebuvo nieko tik adresanto kontaktiniai duomenys bei nelabai kokybiškos dviejų dokumentų nuotraukos. Lakoniška žinutė sudomino ir mus – Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus darbuotojus, tad suskubome ieškoti galimybių pamatyti originalus. Neatidėliodami susiorganizavome trumpą ekspediciją į Girinių Šunkarių kaimą (netoliese yra ir Laukiniai Šunkariai). Ten susitikome su ilgamečiais kaimo gyventojais – Albinu ir Justina Gaižauskais, kurie dar prisiminė partizanus, jų vadus, pasiaukojančią kovą. Po įdomių pokalbių mūsų šeimininkai parodė ir tuodu dokumentus. Ilgametis muziejininkas – Algimantas Lelešius iškart konstatavo – „Tokių mes dar neturime.“, o ponas ir ponia Gaižauskai sutiko juos dovanoti su sąlyga jog šios popieriaus skiautelės bus amžinai saugomos ir prižiūrimos Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje. Tad pasirašę perdavimo/priėmimo aktus ir žadėdami dar susitikti palinkėjome vieni kitiems labų dienų.

Ką galime pasakyti patyrinėję įgytus artefaktus ir sulyginę juos su kita medžiaga?

Didžioji dauguma kaimo gyventojų kiek išgalėjo visaip rėmė Laisvės kovotojus. Be jų paramos ginkluotas pasipriešinimas okupantams greitai  būtų nuslopintas. Viena iš nepaliaujamų pokario metų trėmimų užmačių ir buvo – pakirsti ginkluoto pasipriešinimo materialinę ir moralinę paramą Lietuvos kaimuose.

Partizanų vadovybė gaudama gyventojų paramą ir vertindama jų auką elgėsi socialiai ir teisiškai sąžiningai: gyventojai už paaukotus maisto produktus ar kitokią materialią paramą gaudavo tam tikrus kvitus. Tai buvo teisiškai gerai parengti dokumentai atspausdinti rašomąja mašinėle su kvito data, numeriu, buvo įvardyta kokių ir kiek maisto produktų gauta, yra įrašai su aukotojo vardu bei pavardė įrašyta ir gyvenamoji vieta; taip pat tokiuose dokumentuose slapyvardžiu pasirašydavęs ir būrio vadas, būdavo uždedamas rinktinės vado antspaudas. Tokie dokumentai iš esmės buvo reikalingi tam, jog iškovojus nepriklausomybę valstybė galėtų kompensuoti aukojusiųjų išlaidas. Deja partizaninis pasipriešinimas, kuris truko net apie dešimt metų buvo nuslopintas, o okupacija tęsėsi dar keletą dešimtmečių.

Albino Gaižausko ir Justinos Gaižauskienės perduotuose kvituose matosi, jog juos 1949 m. Tauro apygardos, Žalgirio rinktinės, ūkio skyriaus atstovas – būrio vadas Beržas įteikė J. Gaižauskienės tėvui Juozui Jakščiui. Pasiaiškinome ir vado Beržo istoriją. Jis – Petras Jurkšaitis gimęs 1922 m. tarp Kuro/Kurynės ir Šlekynės kaimų (Lekėčių vlsč., Šakių apsk.) Žuvo beržas 1951-05-21 Rūdšilio miške, slėptuvėje prie Lekėčių. Kartu su juo anapilin išėjo ir garsus žurnalistas Julijonas Būtėnas – Strėvė.

Džiaugiamės, kad žmonės vis dar randantys kad ir savo apimtimi nelabai didelius, tačiau svarbumu milžiniškus lobius pasielgia kaip tikri Lietuvos patriotai tokiu būdu tapdami herojais ir pavyzdžiu ateities kartoms. Šiais jubiliejiniais metais tai dar pirmasis dokumentų radinys. Pernai buvo du, gerokai didesni ir gerokai prasčiau išlikę, mat vienas lobis buvo surastas dirbamuose laukuose dokumentai buvo užkonservuoti metaliniame bidone, kuris laikui bėgant ėmė rūdyti, o drėgmė ir kitos gamtinės sąlygos stipriai pažeidė popierių, rašalą ir fotoemulsiją; kitas radinys atrastas Marijampolėje, stikliniame inde, kurį rado statybininkai ardydami seno medinio namo sienojus ir pamatus, čia taip pat gamtos sąlygos gerokai apsunkino dokumentų išsaugojimo galimybes tad abiem atvejais be profesionalių restauratorių nebuvo įmanoma apsieiti todėl radiniai buvo perduoti Lietuvos Ypatingajam Archyvui, kur tikimasi, jog restauravimo darbai bus baigti apie 2019 m.

Linkime turiningai praleisti visus likusius jubiliejinius 2018-uosius, saulėtos ateinančios vasaros, taip pat kviečiame gegužės 19 d. apsilankyti Marijampolėje ir sudalyvauti muziejų nakties renginiuose bei užsukti ir į Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejų (ekspozicijos veiks iki 24 val.), o jei dar atsinešite savo partizanišką lobį… Iki susitikimų!

Algimantas Lelešius ir Laurynas Bernotas