Naujųjų laikų ekonomikos varikliu laikomiems startuoliams 2018-ieji Lietuvoje tapo rekordiniais metais plėtros prasme. Specialistai pastebi, kad šalyje pagaliau susiformavo beveik visapusiška jų ekosistema, išskyrus tai, kad pasigendama savo verslus jau pardavusių kūrėjų reinvesticijų į naujus startuolius.
„Sakyčiau, kad tik dabar Lietuvoje susiformavo pilna sistema, kurioje yra visos dalys: hakatonai, arba kūrėjų maratonai, valstybės subsidijos, tarp kurių – MITA, „Invegos“ siūlomos priemonės, pora akceleratorių, pora verslo angelų tinklų, keli ankstyvosios ir keli vėlyvosios stadijos investicijų fondai. Ko dar neturime, tai sėkmingų išėjimų ir grįžimų naujų startuolių kūrėjų pavidalu. Bet net neabejoju, jog po kelerių metų bus galima raškyti sistemos vaisius“, – sako rizikos kapitalo fondų valdymo įmonės „Iron Wolf Capital Management“ partneris Tomas Martūnas.
Auga ir kuria darbo vietas
„Versli Lietuva“ startuolių padalinys „Startup Lithuania“ skaičiuoja, kad pernai mūsų šalyje veikė apie 520 startuolių, kurie pritraukė rekordinę 183 mln. eurų investicijų sumą. Tuo tarpu visoje Europoje veikia apie 829 tūkst. startuolių, kurių pritrauktos investicijos svyruoja apie 36 mlrd. eurų.
Nacionalinės plėtros įstaigos UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas teigia, kad visos Europos mastu startuoliai išsiskiria kaip aktyvūs gerai apmokamų darbo vietų kūrėjai, sėkmingai stimuliuojantys ekonomiką.
„Vien tik pradinėje savo veiklos stadijoje vienas startuolis sukuria vidutiniškai penkias darbo vietas. O jei plėtra pavyksta, darbo vietų gali būti ir šimtai, ir tūkstančiai. Tačiau tam, kad plėtra būtų tvari, šiam verslo tipui svarbus rizikos kapitalo prisidėjimas, pravartu turėti ir rizikuoti nebijantį, idėja tikintį savo verslo angelą“, – teigia „Invegos“, per rizikos kapitalo priemones 2018 metais investavusios į įmones daugiau kaip10 mln. eurų vadovas.
Pasak K. Motiejūno, paskutiniu metu įsteigti 2 akceleravimo fondai, kuriuose dalyvauja valstybė ir kurie finansuojami Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, Lietuvoje galutinai užpildė startuolių finansavimo grandinę. Būtent šie fondai, kartu su 2 ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fondais, yra pagrindinis lėšų šaltinis startuolių veiklos pradžiai. Savo ruožtu iš jų valdytojų startuoliai gauna mentorystės, mokymų ir konsultavimo paslaugas.
„Būdami viena svarbiausių lietuviškos startuolių ekosistemos puoselėjimo dalių, matome, kad šis segmentas mūsų šalyje turi daug potencialo augti ir plėstis į užsienio rinkas“, – įsitikinęs K. Motiejūnas.
Rizika ir augina, ir žudo
Pasak T. Martūno, startuolis savo gyvavimą pradeda turėdamas didelę viziją, susitelkęs į vieną produktą ar paslaugą bei planuojantis eksportą.
„Startuolio formatas verslui yra patrauklus, jei jo kūrėjai supranta rizikos kapitalo veikimo principus ir geba jį išnaudoti greitam augimui. Tai gali būti smulkios paskolos, finansavimas iš akceleratorių, verslo angelų tinklų, europinės investicijos. Tačiau netinkamai įvertinta, pernelyg rizikinga investicija gali tiesiog „sudegti“, – sako jis.
Pasak jo, pusė šiuo metu labiausiai įvertintų JAV listinguotų bendrovių savo veiklos pradžioje naudojosi rizikos kapitalu, o didžioji dalis naujų darbo vietų yra sukurta būtent šių įmonių, kažkada buvusių startuoliais.
„Kuriant startuolį reikia būti pasiruošus keliauti, augti ir mokytis labai dideliu greičiu, nebijoti streso. Startuoliams būdingas fokusas į dideles rinkas, todėl būtų didelė klaida „užstrigti“ Lietuvoje ar apsiriboti darbo tik Baltijos šalyse vizija. Be to, kritiškai svarbu iškart surinkti stiprią komandą bei stiprius patarėjus“, – vardija T. Martūnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad įvairių ir skirtingų kompetencijų startuolių komandoms būtini geri pardavimų bei rinkodaros žinovai, nes geras produktas ar paslauga patys savęs neparduos.
