Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos minėjimas kvietė pasimokyti iš praeities įvykių
Rugsėjo 23 dieną įvyko Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos paminėjimas Vilkaviškio žydų Holokausto kapinėse.
„Įsiklausyk ir išgirsk, ką sako tau tautos nelaimės istorija…“, – šiomis mirties stovyklos kalinio daktaro Marko Borževskio eilėmis minėjimą pradėjo renginio vedėja Elena Rupeikienė.
Minėjime dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Žilinskas, viešnia iš Vašingtono Holokausto memorialinio muziejaus – istorikė Rūta Puišytė, žydų gelbėtojų palikuonė ponia Vida Vosylienė, Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas prof. Vytautas Šlapkauskas, švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojai, Vilkaviškio rajono mokyklų moksleiviai ir visuomenės atstovai.
Minėjime pagerbtos Holokausto aukos, prisiminti baisūs Holokausto įvykai – ištisos žydų tautos sunaikinimas. E. Rupeikienė trumpai papasakojo apie Vilkaviškio krašte gyvenusių žydų istoriją, jų reikšmę Vilkaviškio krašto kultūrai, plėtrai, Lietuvos valstybės pagrindų kūrimui. Holokausto metu sunaikinta daugiau nei 6 tūkst. mūsų rajone ir kaimyniniame Kudirkos Naumiestyje gyvenusių žydų. Taip pat buvo šaudyti ir okupantams kažkuo neįtikę mūsų kraštiečiai, rusų belaisviai. Vilkaviškio rajone yra žinomos 7 žudynių vietos: Vilkaviškyje, Virbalyje, Kybartuose, Vištytyje ant Ilgojo kalno, Žinių kaime, Paražnių miške, Baltrušių kaime (anksčiau priklausė Vilkaviškio rajonui).
Skaudžiai sukakčiai ir įvykiams prisiminti skirtą renginį papuošė Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos 8 klasės mokinių atlikta jautri kompozicija „Kadais jiems ryškiai švytėjo Toros šviesa“ (kompozicijos autorė – mokytoja Vaida Kriščiūnienė). Ji pakvietė susirinkusiuosius nusikelti į tų laikų negandų ir baisumų kamuojamą Lietuvą, nors trumpam pajausti to laikmečio žmonių baimes, baisų žydų tautos žmonių likimą, išgirsti, kaip jautėsi nuo baisios lemties išgelbėti žydų tautybės žmonės. Vaikų lūpomis skambantys žodžiai kvietė susimąstyti ir dar kartą suprasti to meto skaudžius įvykius ir žmonių išgyvenimus.
Susirinkusieji taip pat galėjo pamatyti mokinių ir mokytojos Vaidos sukurtą instaliaciją – ant spygliuota viela sukaustytos tvoros sukabintas žydų tautybės žmonių nuotraukas, menančias jų gyvenimą Vilkaviškyje.
Pagarbą žydų holokausto aukoms išreiškė ir Vilkaviškio rajono savivaldybės meras A. Neiberka. Pasak Savivaldybės vadovo, labai svarbu, kad dar galime išgirsti gyvą istoriją, kad iš pirmų lūpų girdime žmonių atsiminimus, kurie primena, kad holokaustas – tai visos žmonijos skausmas ir tragedija.
Mūsų kraštui tai – skaudi pamoka ir didžiulė netektis. Džiaugiuosi, kad tiek daug jaunimo šiandien čia susirinko ir jiems svarbus šių tragiškų įvykių atminimas. Aš tikiu, kad Jūs pasistengsite, jog ateityje daugiau niekada tokie įvykiai nepasikartotų. Kiekviena tauta gyvenusi mūsų krašte yra ir mūsų dalis. Ji turi būti prisimename, apie ją turi būti kalbama“, – į susirinkusį jaunimą kreipėsi Savivaldybės vadovas A. Neiberka.
Savo apsilankymu minėjimą pagerbė Vašingtone esančio Holokausto memorialinio muziejaus atstovė Lietuvoje Rūta Puišytė. Ji nuoširdžiai dėkojo visiems prisidėjusiems, kad Vilkaviškio žydų bendruomenės atminimas būtų tinkamai įamžintas.
Karo metais žydus gelbėjusių kraštiečių vardu pasisakė Vida Vosylienė. Ji pasakojo savo šeimos išgyvenimus, kuomet karo metais jos tėvai – Voveraičiai – sutiko savo namuose paslėpti žydaitę Danutę. Tam, kad išgelbėti vieną žydų tautybės žmogų, tuomet susivienydavo ir į didžiulį pavojų patekdavo mažiausiai trys lietuvių šeimos, nes išlaikyti paslaptį, jog tavo namuose slepiasi žydai, sunkiai pavykdavo. Linkėdama taikos, V. Vosylienė vylėsi, kad jaunoji karta niekada nesusidurs su karo baisumais, kad jiems niekada neteks išvysti ir patirti tokių žiaurių išgyvenimų, kokius ji patyrė, būdama visai maža.
Susirinkę Vilkaviškio mokyklų mokiniai taip pat padėjo Atminimo akmenėlius prie paminklo. Pagal žydų paprotį, ateinant aplankyti kapą, dedamas akmenėlis. Tai liudija, kad atminimas apie juos lieka gyvas ir amžinas kaip akmuo. Prie mokinių prisidėjo visi minėjimo dalyviai. Svečiai taip pat uždegė žvakeles.
Po minėjimo Holokausto aukų kapinėse nuvykta į Vilkaviškio autobusų stotį, kur laukimo salėje yra eksponuojama paroda „Dingęs Vilkaviškis: pastatai ir žmonės“.
Už gražaus minėjimo suorganizavimą didžiausią padėką sakome Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus kolektyvui, Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos mokiniams ir jų mokytojai Vaidai.
***
1994 metų rugsėjo 23-oji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, skirta pagerbti Vilniaus geto likvidavimo 1943 metais aukas. Per Holokaustą naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. čia gyvenusių žydų.
Vilkaviškio savivaldybės administracijos informacija
