Liubavas nuo 1918 metų

1918 metų lapkričio mėnesį Skaisčių kaime, pas ūkininkus Aleksas, įvyko Liubavo ūkininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo apie 200 asmenų. Buvo pasidžiaugta Nepriklausomybės paskelbimu, bet tai nepatiko apylinkės lenkams, kurie siūlė jungtis prie Lenkijos valstybės. Antrasis toks susirinkimas įvyko pas būsimą Seimo narį, kunigą Antaną Šmulkštį.  Valsčiaus komiteto pirmininku išrinko Joną Vitkauską, kuris kartu su mokytoju Vincu Šatu pradėjo telkti savanorius į Lietuvos kariuomenę. Taip tėvynės ginti nuėjo apie 30 vyrų.

Reikėjo ir aplinkinių kaimų pajėgų – suformavo vietos policiją. Iki 1919 metų vasaros valdžios įstaigą turėjo ir vokiečiai, kuriuos teko vos ne jėga išvaryti iš šio krašto. Tuomet lenkai pasinaudojo tuo, kad Liubave liko tik lietuvių policija ir 1919 metų rugsėjo 7 d. užpuolė miestelį. Jiems pavyko užgrobti beveik pusę valsčiaus. Visi krašto dvarininkai irgi rėmė užkariautojus. Tik 1920 metų liepos mėnesį, lenkai pralaimėję mūšius rusams, pasitraukė ir iš Liubavo apylinkių. Buvo atkurti savivaldos organai. Lietuvos kariuomenė persekiodama lenkus įžengė net į Suvalkus, bet rugsėjo paskutinėmis dienomis vėl atsitraukė į dabartinės Lietuvos teritoriją. 1920 metų spalio 7 d. pagal Suvalkų sutartį buvo nustatytos demarkacinės linijos tarp abiejų valstybių. Tačiau po poros dienų lenkai šią sutartį sulaužė ir įžengė į Vilniaus kraštą. Didesnė Liubavo valsčiaus dalis pateko į neutralią zoną.

Kai reikėjo rinkti kandidatus į Steigiamąjį seimą, didžioji dalis krašto žmonių pasisakė už lietuvių sąrašus. 1922 metų liepą netgi įvyko didelis protesto mitingas prieš „lenkuojančius“ gyventojus, siekusius Liubavą įjungti į Lenkijos sudėtį. Vėlyvą rudenį į miestelį įsiveržė 30 lenkų partizanų ir nužudė mokytoją Petrą Černių, valsčiaus valdybos sekretorių ir dar tris žmones. Po žudynių jie vėl spruko į Lenkiją. Teko stiprinti pasienio apsaugą. Mažesnių išpuolių būta ir vėliau. Kai kurie liubaviečiai, gindami Lietuvą, žuvo kituose frontuose.

1923 metais miestelyje gyveno 593, o po karo gyventojų skaičius nežymiai „svyruoja“ apie tris šimtus. Nepriklausomybės metais Liubave buvo: 3 komplektų pradžios mokykla, valsčiaus savivaldybė, sveikatos ir veterinarijos punktas, pasienio policijos nuovada, paštas, vartotojų bendrovė, pieninė, skaitykla, smulkaus kredito draugija, keletas krautuvių.

Liubave ir dabar yra paminklas Lietuvos Nepriklausomybei, statytas 1928 m., restauruotas 1988 metais. Tarpukariu veikė  sinagoga – pietrytinėje miestelio dalyje būta žydų kapinių. Prasidedant Antrajam Pasauliniam karui miestely gyveno 44 žydai. Prasidėjus II pasauliniam karui jie buvo vokiečių išvežti į Marijampolę ir sušaudyti. Liubavo vokiečiai, kurių dauguma čia atsikraustė per I PK,  melstis vyko į didesnius miestelius.

Antrajam Pasauliniam karui Užnemunėje baigiantis, t.y. 1944 metų gegužės – birželio mėnesiais, vokiečiai, mieste išsikasę apkasus, atkakliai gynėsi. Frontas sustojo ir abiejų kariuomenių pozicijos nekito beveik tris mėnesius. Vokiečiai įrengė karo ligoninę, o apylinkes užminavo. Tuomet sudegė ir miestelio bažnyčia. Didžiausios kautynės įvyko ties Šelmentos upeliu, kur žuvo daug ir maždaug po lygiai rusų bei vokiečių.

1932 metais klebonas kunigas Vincas Kudirka su parapijiečiais pastatė naują medinę Švč. Trejybės bažnyčią; parapija priklausė Kalvarijos dekanatui. Per Antrąjį Pasaulinį karą bažnyčia vėl sudegė. 1956 metais buvo pastatyta nauja – kaip priestatas prie kapinių koplyčios.

Iš šio krašto šviesuolių paminėtinas kunigas Juozas Montvila, kuris lenkuojančių gyventojų buvo įskųstas Seinų vyskupijos kurijai ir suspenduotas. Matydamas, kad negreit Lietuvoje galės dirbti kunigu, 1912 metais jis išvyko į Ameriką ir balandžio 14 d. paskendo garsiojo laivo „Titanikas“ avarijos metu. Turimomis žiniomis, jis iki paskutinės minutės klausęs tikinčiųjų išpažinčių. 2012 metais jam buvo pašventintas koplytstulpis, stovintis prie senosios bažnyčios pamatų.  Prie šio kunigui Juozui Montvilai skirto atminimo ženklo dirbo trys menininkai: koplytstulpį sukūrė žinomas Sūduvos krašto tautodailininkas ir dievdirbys Raimundas Blažaitis, metalinę saulutę nukalė kunigo giminaitis, meninės kalvystės meistras Andrius Liaukus, raides granite įrašė skulptorius Jonas Dulinskas.

Liubavo valsčiuje Skaistelių kaime 1889 metais gimė kompozitorius Jonas Bendorius. Liubavo kaime 1882 metais gimė poetas, dramaturgas, vertėjas Jonas Boleslovas Smelstorius, gyveno JAV. Klinavo kaime 1873 metais gimė vertėjas, publicistas Vincas Jokūbėnas, emigravęs į JAV, už lietuviškos spaudos platinimą buvo kalintas Kalvarijos kalėjime. „Ateities“ žurnalo redaktorius, poetas Antanas Januševičius gimė 1902 metais Epidemių kaime. 1898 metais Liubavo kaime gimė dailininkas, skulptorius, medžio meistras Vincas Košuba. 1913 – 1914 metais miestelyje gyveno ir dirbo kunigas, vienuolis pranciškonas Jeronimas Pečkaitis, bažnytinių organizacijų ir Lietuvos bitininkų draugijos kūrėjas.

2011 metais Liubave gyveno 242 žmonės, nors XIX amžiaus pabaigoje jų buvo beveik tūkstantis …

Benjaminas Mašalaitis

Nuotraukose:

Nepriklausomybės paminklas Liubave.

Senovinis pastatas miestelio centre.

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas